Didžiausioje Baltijos šalyse technologijų, inovacijų ir progreso konferencijoje LOGIN vykusioje diskusijoje „Lygybė ir įvairovė: naujieji įmonių „burtažodžiai“ ar tikrasis pažangos variklis?“ Lietuvos įmonių vadovai svarstė, kokią reikšmę turi didesnė moterų bei įvairių mažumų įtrauktis į organizacijų veiklą.
Iškalbingi skaičiai
Tarptautinė konsultacinė bendrovė „McKinsey“ praėjusiais metais ištyrė tūkstantį bendrovių 15 pasaulio šalių vertindami, kokia yra komandų įvairovės koreliacija su įmonės veiklos rezultatais, diskusijoje sakė „SEB Lietuva“ prezidentė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.
„Tyrimas parodė, kad tos komandos, kuriose yra tautybių, religijų, lyčių įvairovė, yra pažangesnės ir turi didesnę tikimybę sugeneruoti net 36 proc. didesnį pelną. Skaičiai tikrai iškalbingi. Taip pat jų tyrime buvo atlikta analizė, vertinanti moterų vaidmenį ir įsitraukimą į įmonių veiklą. Tos komandos, kuriose bent 30 proc. moterų dalyvauja verslo sprendimų priėmime, turi didesnį potencialą sugeneruoti didesnę grąžą akcininkams“, – vardijo „SEB Lietuva“ prezidentė.
Savo ruožtu „All Media Lithuania“ vadovė Laura Blaževičiūtė tvirtino, kad moterys vadovės labiau linkusios realybę priimti tokią, kokia ji yra, o tai leidžia priimti racionalesnius sprendimus.
Pašnekovė pažymėjo ir autentiškumo svarbą. L. Blaževičiūtė pasakojo pradėjusi dirbti vadovaujamąjį darbą būdama labai jauna, todėl tuomet jai padėjo koučerė, po kelių susitikimų paklaususi: „Kodėl stengiesi kopijuoti vyrus? Kodėl stengiesi atrodyti ir kalbėti kaip vyras? Esi tokia, kokia esi, ir tai yra geriausia tavo savybė.“
Tuo tarpu Vinted inžinerijos direktorius Vytautas Ašeris mąstė, kad demokratija nėra tiesiausias kelias į įtrauktį: „Įmonės dažnai vykdo apklausas, ar jų darbuotojai jaučiasi įtraukti. Gauname, pavyzdžiui, 90 proc. įtraukties rezultatą, pasiplojame, tačiau ar yra teisinga žiūrėti į visos įmonės įtraukties rodiklį, ar reikėtų žiūrėti į atskirų mažumų rodiklius? „Išsipjaukime“, pavyzdžiui, inžinerijoje dirbančių merginų įtraukties rodiklį, ir tada pamatysime, koks yra rezultatas.“
S. Gutauskaitė-Bubnelienė atkreipė dėmesį, kad, remiantis SEB banko atliktu tyrimu, net 90 proc. apklaustųjų yra svarbu, kad organizacijoje visiems būtų sudaromos lygios galimybės.
„Tie, kurie tikrai vertina šią svarbą, sako, kad tokiose komandose yra geresnis klimatas, didesnė motyvacija, o vadovams lengviau išlaikyti darbuotojus, – vardijo S. Gutauskaitė-Bubnelienė. – Net renkantis prekę ar paslaugą beveik 70 proc. apklaustųjų patvirtino, kad jiems svarbu, jog organizacija būtų užtikrinanti įvairovę. Tačiau kai paklausėme, ar apie tai susimąsto pirkdami prekę, teigiamai atsakė tik 16 proc. apklaustųjų. Yra kur tobulėti.“
Dalykai, kurių visuomenė nežino
Vis dėlto diskusijos metu iškilo klausimas, kodėl, kalbėdami apie įtrauktį, daugiausia dėmesio skiriame būtent lyčių lygybei.
V. Ašeris teigė, kad įmonei siekiant pokyčių įtraukties srityje, laiminti strategija yra pradėjimas nuo lyčių lygybės. Pasak jo, moterys yra empatiškesnės už vyrus, todėl jas labiau įtraukiant į organizacijos veiklą, įsitrauks ir visos kitos grupės.
Savo ruožtu S. Gutauskaitė-Bubnelienė svarstė, kad pradėti nuo lyčių lygybės yra tiesiog paprasčiau. Tačiau, pažymėjo ji, visgi yra svarbu neapsiriboti vien tik lyties aspektu.
Pašnekovai konferencijoje taip pat diskutavo apie žiniasklaidos vaidmenį, siekiant edukuoti visuomenę apie žmonių neklasifikavimo svarbą. L. Blaževičiūtė pabrėžė, kad medijos čia užima išties reikšmingą vaidmenį.
„Yra dalykų, kurių visuomenė tikrai nežino. Pavyzdžiui, moters, kuri du kartus išeina motinystės atostogų, atlyginimas nuo vyro, esančio tokiose pačiose pareigose, su tokia pat patirtimi, pradeda atsilikti 20 proc. ir niekada nepasiveja. Tam yra sukurtas terminas – „motinystės bausmė“, – atskleidė „All Media Lithuania“ vadovė. – Čia žiniasklaidos vaidmuo yra svarbus, apie tai reikia kalbėti. Stereotipai yra labai stiprūs, o jiems pakeisti reikės daug metų.“
V. Ašeris LOGIN konferencijoje atkreipė dėmesį, kad požiūris į lyčių skirtumus pradedamas formuoti dar vaikystėje. Jis prisimena, kaip migdydamas savo sūnų netyčia ištarė: „Neverk, būk vyras“, o sūnus jam atsakė: „Tėti, jeigu aš verkiu, tai esu moteris?“
Vis dėlto visuomenėje ir žiniasklaidoje trūksta daugiau gerų praktinių pavyzdžių, kad galėtume vieni iš kitų mokytis, akcentavo S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
„Su profsąjunga derinome kolektyvinės sutarties sąlygas ir komanda atėjo su prašymu prieškalėdiniu laikotarpiu šiek tiek pakeisti darbo laiką, – pasakojo „SEB Lietuva“ prezidentė. – Su vadovais pradėjome diskutuoti, kodėl būtent Kalėdos? Gal yra kolegų, svarbesnės kitos šventės? Taigi priėmėme sprendimą neprisirišti prie vienos religinės šventės ir visiems sudaryti tą pačią galimybę pasirinkti, koks laikotarpis jiems svarbus.
Turbūt to mums ir reikia – sąmoningai galvoti, kaip atliepti skirtingus žmonių poreikius, nes mes visi skirtingi ir reikia rasti bendrą vardiklį. Tokie maži dalykai ir kurs tą pokytį. Tada ir žiniasklaida turės, apie ką rašyti, o kai tai bus daroma įvairiose institucijose, forumuose, tai neigiamų pavienių atvejų, kurie formuoja neigiamą požiūrį į įtrauktį, ateityje tiesiog nebeliks.“