Mokslininkų ir sveikatos specialistų duomenimis tam, kad puoselėtume sveikatą ir įveiktume daugelį varginančių ligų, užtektų visiškai paprasto žingsnio – dažniau į savo valgiaraštį įtraukti žuvį ir jos produktus.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad lietuviai žuvies patiekalais mėgaujasi dažnai, be to, ir žvejų skaičiumi Lietuva lenkia daugelį kitų Europos valstybių, tačiau statistika rodo ką kita. Nors žmogui per savaitę žuvį rekomenduojama valgyti bent tris kartus, gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė užsimena, kad lietuviai į savo valgiaraščius žuvį įtraukia tik kartą ar du kartus per savaitę. Deja, toks vangus požiūris į žuvį ir žuvies produktus nulemia daug sveikatos problemų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių trūkumą organizme.

Būtent polinesočiųjų riebalų rūgščių stygius žmogaus organizme skatina susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis Taigi, nesuvalgantieji pakankamai žuvies produktų rizikuoja dažniau susirgti šiomis ligomis, kadangi žmogaus organizmas nepajėgia šių medžiagų pasigaminti pats. Daugiausia polinesočiųjų riebalų rūgščių, ypač omega-3 riebiųjų rūgščių, turi riebesnės žuvys, tokios kaip karpis, eršketas, plačiakaktis, taip pat lašišinės žuvys – lašiša, upėtakis.

Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos nuotr.

Sveikos mitybos specialistė Raminta Bogušienė pabrėžia, kaip svarbu įtraukti į savo valgiaraštį didelę biologinę vertę turinčias žuvis: „Daugelį metų visi siūlė rinktis tik liesą, baltą žuvį, kurią daugiausia sudaro vien baltymai, tačiau, laimei, dabar į valgiaraščius rekomenduojama įtraukti ir riebios žuvies. Juk iš esmės mityba turėtų būti subalansuota.

Taigi, jei valgome liesą žuvį, ją būtina patiekti kartu su kokybišku alyvuogių aliejumi tam, kad vienoje lėkštėje būtų ir kokybiškų baltymų, ir kokybiškų riebalų.“ Riebias žuvis rekomenduojama saikingai vartoti ir siekiantiems sulieknėti, nes žuvies riebalus organizmas ypač lengvai įsisavina, jie padeda subalansuoti cholesterolio kiekį kraujyje.

Gyvose ir šviežiose žuvyse taip pat gausu kalcio, fosforo, kalio bei mikroelementų – jodo, fluoro, vario bei cinko. Visos šios medžiagos padeda palaikyti sveikatą ir stiprina imunitetą. Be to, žuvyje esantys baltymai suvirškinami greičiau nei mėsoje esantys baltymai, todėl būtinos naudingos medžiagos pasisavinamos efektyviau.

Iš žuvies produktų (ypač jūrinių žuvų) gaunamas jodas ypatingai svarbus skydliaukės veiklai. Šio elemento trūkumas dažnai sukelia skydliaukės sutrikimus, kurie neigiamai paveikia visą žmogaus organizmą. Skydliaukės hormonų sintezėje taip pat dalyvauja ir žuvies produktuose esantis cinkas, kalcis, varis.

Be šių medžiagų žuvyje gausu ir riebaluose tirpių vitaminų A, D, taip pat vandenyje tirpių B grupės vitaminų. Vitaminas A padeda gydyti daugelį akių ligų, taigi, žmonės, su maistu gaunantys pakankamą šio vitamino dozę, rečiau serga akių ligomis, pasižymi geresniu regėjimu. D vitaminas, kurio lietuviams šaltuoju sezonu ypač trūksta, pravartus odai. Jo gavusi oda tampa elastingesnė.

Be to, jis padeda sustiprinti imunitetą ir išvengti dažnai kamuojančių peršalimo ligų. Pakankamą vitamino D kiekį ypač svarbu palaikyti augančiam organizmui, nes jo trūkumas neretai lemia dažnesnes kvėpavimo takų infekcijas.

Dėl šios priežasties labai svarbu žuvies produktus reguliariai įtraukti ir į vaikų mitybą. Ne mažiau svarbūs ir žuvyje esantys B grupės vitaminai, padedantys palaikyti nervų sistemos funkciją bei suteikiantys energijos. Negavus pakankamos šių vitaminų dozės, silpsta žmogaus atmintis, kankina neramus miegas, sumažėja atsparumas stresui.

Taigi, net ir nedidelės kasdienio valgiaraščio korekcijos gali padėti įveikti daugelį varginančių sveikatos sutrikimų bei sustiprinti imuninę sistemą. Dažniau vartodami žuvį bei jos produktus, galėtume atsisveikinti su padidėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje, širdies bei kraujagyslių ligomis. Be to, žuvies produktuose esantys vitaminai padėtų lengviau susikaupti ir įveikti stresą, o sveikatai naudingi mikroelementai palaikytų normalią skydliaukės veiklą bei kitas organizmo funkcijas.


Užsakymo nr.: PT_73274934