Sertifikuota vandens someljė Aistė Miliūtė sako, jog mums labai pasisekė, kad gyvename šalyje, siūlančioje puikią vandens kokybę: mes galime rinktis, kokį vandenį gerti – tiesiai iš vandentiekio, pirkti natūralų mineralinį ar stipriai mineralizuotą.

A.Miliūtė primena, jog žiemą išgerti reikiamą kiekį vandens taip pat svarbu, kaip ir per vasaros karščius, nes mūsų organizmas daug skysčių netenka sausose, šildomose patalpose. O tuomet ir įvairūs virusai „prikimba“ daug greičiau.

Televizijos ir radijo laidų vedėja Gabrielė Martirosian, pasakodama apie savo geros savijautos ir grožio ritualus, pabrėžia, kad jie prasideda nuo vandens gurkšnojimo rutinos.

„Žinau, kaip svarbu dėl sveikatos ir grožio per dieną išgerti reikiamą kiekį vandens, todėl mineralinio vandens buteliukų galima rasti ne tik mano virtuvėje ar svetainėje, bet ir miegamajame bei vonios kambaryje“, – prisipažįsta žinoma moteris.

Amerikos verslo rūmų kalėdinio Gala labdaros vakaro svečiai

Savijauta rytoj priklauso nuo pasirinkimų šiandien

G. Martirosian sako, kad sulaukus sąmoningesnio gyvenimo laikotarpio, natūraliai ateina supratimas, jog organizmo resursai yra riboti: kiek rūpesčio sveikata ir grožiu bus šiandien, toks rezultatas lauks rytoj.

Ji neslepia, jog skaitydama, plėsdama savo žinias bei akiratį, suprato, jog būtent vanduo yra labai svarbus ilgaamžiškumui bei gerai savijautai.

„Dabar, kai į savo kasdienybę esu įtraukusi taisyklingą vandens vartojimo rutiną, pastebiu tokius dalykus, į kuriuos anksčiau neatkreipdavau dėmesio. Pavyzdžiui, jei neišgeriu pakankamai vandens, sausėja oda, džiūsta lūpos, trūksta energijos“, – pasakoja Gabrielė.

Būtent todėl kiekvieną rytą moteris pradeda nuo stiklinės vandens, nepamiršta jo ir sportuodama ar dirbdama.

„Įprastai gurkšnoju natūralų mineralinį vandenį „Akvilė“ stikliniuose buteliukuose. Būtent toks vanduo visuomet su manimi. Kai noriu atsigaivinti karštą dieną arba po intensyvios treniruotės, renkuosi lengvai gazuotą raudonųjų uogų skonio mineralinį vandenį „Akvilė“. Jis ne tik puikiai atgaiva, bet atstoja ir desertą, nes yra labai skanus“, – apie savo pasirinkimus pasakoja G. Martirosian.

Neišmokus vaikystėje, tenka stengtis suaugus

Laidų vedėja prisimena, kad jai, kaip ir daugeliui tos kartos vaikų, nebuvo aiškinama, kodėl vandens gėrimas toks svarbus, todėl suaugus teko įdėti pastangų, kad šis įprotis taptų kasdienybės dalimi. Pavyzdžiui, žinodama, jog reiktų vandens išgerti prieš miegą, tiesiog pamiršdavo tai padaryti.

Todėl dabar Gabrielė vadovaujasi paprasta taisykle – visuomet matomoje vietoje turi natūralaus mineralinio vandens buteliuką: „Stengiuosi palikti bent vieną ir šalia drabužių spintos, kad išeidama nepamirščiau jo pasiimti.“

Pašnekovė atvirauja – dirbant renginiuose, televizijos transliacijų metu, kai ypač svarbi greita reakcija, puiki nuotaika ir žvalumas, vanduo yra bene svarbiausias jos palydovas.

„Net vienas gurkšnis vandens tarsi nuplauna įtampą, stresą ir nuovargį. Atsigėrusi galiu vėl šviežiu balsu ir požiūriu tęsti darbą. Todėl visada užkulisiuose turiu natūralaus mineralinio vandens. Prisipažinsiu, kartais turiu susikaupti, kad į sceną vietoj mikrofono nepasiimčiau buteliuko“, – šypsosi pašnekovė.

Kodėl būtina gerti vandenį žiemą?

Sertifikuota vandens someljė Aistė Miliūtė atkreipia dėmesį į populiarų mitą, jog neva per karščius vandens reikia gerti daugiau nei žiemą.

„Vandenį reikia gurkšnoti nuolatos, nes mūsų kūnas sudarytas maždaug iš 60 proc. vandens. Toks jo kiekis ir turėtų likti, nesvarbu, vasarą ar žiemą. Tik vasarą žmonės geria vandens daugiau, nes jaučia troškulį. Tai signalas, kad organizmui jau labai trūksta vandens, jis dehidratavęs, netekęs 1–2 proc. vandens“, – pastebi A. Miliūtė.

Aistė Miliūtė

Žiemą dažnai pamirštame gerti vandenį, nes nejaučiame troškulio. Tačiau šildomose patalpose labai išsausėja oras, jo drėgnumas sumažėja iki 30–40 proc. Mūsų organizmas tokioje aplinkoje praranda drėgmę, net jei to nepastebime.

„O jei dar ir per mažai geriame – organizmas ima kaupti vandenį: neleidžia iškvėpti pakankamai drėgmės, nes taupo gyvybiškai svarbioms funkcijoms, tokioms kaip smegenų, širdies ir kraujotakos veiklai palaikyti“, – aiškina A. Miliūtė.

Dėl tokių procesų labai greitai išsausėja burnos ir nosies gleivinės, todėl prie jų daug lengviau prikimba įvairūs virusai. Moksliniai tyrimai rodo, kad ir kai kurios astmos formos, pavyzdžiui, alerginės, gali būti nulemtos būtent ilgalaikės dehidratacijos.

„Todėl šios ligos paliesti, taip pat nenorintys susirgti virusinėmis ligomis, turi ypač stengtis išgerti reikiamą vandens kiekį“, – pataria sertifikuota vandens someljė.

Naujausi mokslo duomenys rodo, kad norint palaikyti organizme skysčių balansą, rekomenduojama per parą išgerti 30 mililitrų vienam kilogramui svorio, nepriklausomai nuo sezono. Skirtingiems žmonėms ta norma svyruoja nuo 1,5 iki 3 litrų.

Nereikėtų laukti būsenos, kai ima kamuoti troškulys

A. Miliūtės teigimu, viena iš priežasčių, kodėl žmonės suvartoja per mažai vandens, – įsitikinimas, jog gerti reikia tuomet, kai pajuntamas troškulys.

„Valgant naudinga vadovautis sotumo ir alkio jausmais, o štai kalbant apie vandenį, nėra rekomenduojama laukti, kol ištrokšite – vandens atsargomis organizmą reikia papildyti gerokai anksčiau, nei jis ims siųsti signalus“, – sako sertifikuota vandens someljė.

Ji atkreipia dėmesį, kad teisingą troškulio jausmą, kuris primena apie poreikį laiku atsigerti, o ne reiškia jau prasidėjusią dehidrataciją, turi tik maži vaikai ir maitinančios mamos.

Vaikams teisingas įprotis gerti vandenį išugdomas, jei tėvai jų troškulį ir malšina tik vandeniu. Jei siūlo sultis ar kitokių gėrimų – cukrus apgauna mūsų receptorius, sukuria malonumo jausmą, tačiau nepapildo organizmo vandens atsargomis.

„Todėl vaikams bet kokius saldžius gėrimus reikia pateikti tik kaip desertus, o troškulį patartina malšinti tik vandeniu“, – pataria A. Miliūtė.

Puodelis kavos – papildama stiklinė vandens

Pasak pašnekovės, gerti daugiau vandens, nei rekomenduojama, reiktų ir tuomet, kai sportuojame ar mėgaujamės kava.

„Patariu bent 0,5 l natūraliai šarminio vandens išgerti likus valandai ar pusvalandžiui iki treniruotės, kad sportuojant organizmas nedehidratuotų. Toks vanduo slopins poveikį pieno rūgšties, kuri išsiskiria fizinio krūvio metu ir sukelia raumenų skausmą“, – naudingu patarimu dalijasi A. Miliūtė.

Ji primena, jog puodelis kavos irgi reiškia, jog būtina išgerti papildomai bent stiklinę vandens, nes kofeinas yra stiprus dehidratorius.

Ypač didelis sveikatos ir grožio priešas yra alkoholis, nes jį vartojant organizmas turi apdoroti ir išplauti daug toksinų, o tam jis naudoja gyvybiškai svarbų resursą – vandenį. Išgėrus alkoholio nutinka panašiai kaip susirgus – organizmui reikia ypač daug vandens; taip jis bando išplauti toksinus, kaip infekcinės ligos atveju – virusus.

„Todėl pavartojus alkoholinių gėrimų, kaip ir karščiuojant, būtina išgerti bent jau 30–40 proc. vandens daugiau, nei įprastai rekomenduojama“, – pataria vandens someljė.

Mineralai – nepakeičiami grožio ir sveikatos sargybiniai

A.Miliūtė tikina – ilgalaikė dehidratacija, nesvarbu, kokių priežasčių sukelta, kenkia ir grožiui, ir sveikatai.

„Kai organizme trūksta vandens, oda ima raukšlėtis, sausėti, greičiau senti. Tačiau tokie pat procesai prasideda ir mūsų vidaus organuose: negaudami pakankamai vandens, jie irgi sensta bei dėvisi greičiau“, – pasakoja A. Miliūtė.

Ji primena, jog vanduo labai svarbus dar ir todėl, kad padeda pernešti mineralus, kurie gyvybiškai svarbūs mūsų organizmui. Pavyzdžiui, kalcio organizmas negamina, jo sunku gauti su maistu, o geriausiai jis įsisavinamas iš natūralaus mineralinio vandens arba pieno. Ne mažiau svarbus ir natris, kuris atsakingas už hidrataciją, jam padedant vanduo prasiskverbia per ląstelių sieneles.

„Kai žmogus labai dehidratavęs, ląstelėse trūksta vandens, jam norisi stipriai mineralizuoto vandens su natriu (jis yra sūrus, tačiau jo nereikia painioti su druska). Taip organizmas mums signalizuoja apie savo poreikius“, – aiškina A. Miliūtė.

Kokį vandenį gerti?

Lietuvoje galime džiaugtis, kad ir iš čiaupo bėga kokybiškas vanduo. Jei jis tiekiamas iš vandentiekio, vadinasi, jis yra patikrintas ir atitinka visas normas. Jei vanduo iš šulinio ar gręžinio – būtina patiems atlikti tyrimus, jog žinotume, ar neviršijama nitratų norma.

Svarbu turėti omenyje, kad Lietuvoje vandentiekio vandenyje nitratų normos nustatomos atsižvelgiant į suaugusio žmonių organizmą.

„Todėl vaikams, nėščioms ar maitinančioms moterims, vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduočiau gerti sertifikuotą mineralinį vandenį, kuris tinka kūdikiams, yra natūraliai šarminis, be nitratų ir nitritų. Tai reiškia, kad toks vanduo yra aukščiausios kokybės – patiekiamas toks, koks išgaunamas iš gręžinio, nėra apdorotas jokiais cheminiais preparatais“, – aiškina A. Miliūtė.

Ji atkreipia dėmesį labai svarbią detalę, jog ne visi šarminiai mineraliniai vandenys yra natūralūs:

„Rinkoje yra ir dirbtinai pagamintų šarminių vandenų. Iš jų pašalinti rūgštiniai mineralai – natris ir kalcis – ir paliktas vanduo tik su šarminiais. Tačiau būtent pašalintieji mineralai yra „atsakingi“ už mūsų rehidrataciją. Taigi, aktyvios fizinės veiklos metu tokio vandens nereikėtų gerti“, – aiškina A. Miliūtė.

Vandens ekspertė pastebi, jog kartais žmonės filtruoja vandentiekio vandenį, nes jis jiems neskanus arba „kietas“ – paliekantis kalkių nuosėdas virdulyje. Tai didelė klaida, nes išfiltravus nebelieka magnio ir kalcio. Tačiau, anot pašnekovės, vandeniui nemalonų skonį suteikia ne šie mineralai, o dezinfektantai, kurie su jais reaguoja.

Todėl kasdieniniam vartojimui sertifikuota vandens someljė A. Miliūtė pataria rinktis tokį vandenį, kurį lengva, skanu gerti, pavyzdžiui, išbandyti natūralų mineralinį vandenį „Akvilė“.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, jog mineralinio vandens skoniai gali skirtis. Jei kuris nors vanduo jums atrodo neskanus, tai tiesiog reiškia, kad jūsų organizmui tų mineralų nereikia. A. Miliūtė sako, kad pasakojimai ir legendos apie stebuklingus gyvojo vandens šaltinius iš tiesų turi tam tikrą pagrindą:

„Šiandien moksliniai tyrimai jau parodė, kad vietovėse, kur gyvena daug ilgaamžių, žmonės geria vandenį, turintį daug kalcio. Galime tik džiaugtis, jog lietuviški mineraliniai vandenys „Vytautas“ ir „Birutė“ yra irgi tokie, jų sudėtyje gausu ne tik natrio, bet ir kalcio. Beje, „Vytautas“ yra vienas labiausiai mineralizuotų vandenų pasaulyje, tokių nėra daug“, – didžiuojasi A. Miliūtė, kalbėdama apie natūralaus mineralinio vandens pasiūlą Lietuvoje.