Vaismedžiai turi būti reguliariai genimi, nes tik taip jie bus sveiki ir neš didžiausią derlių. Jei sode turite vaismedį, pavyzdžiui, obelį, kriaušę, kaulavaisius medelius, tikėtina, kad juos pasisodinote ne tik dėl grožio, tačiau norite gausaus derliaus. Būtent genėjimas duoda išties daug naudos: medžiai išlieka sveiki, įgauna gyvybingumo, medžio vainikas yra tvirtesnis. Visa tai teigiamai veikia ir pačių vaisių – obuolių, kriaušių, slyvų, trešnių ir t.t. – kokybę, skonį, o tinkamai praretinant medelių karūną, išvengiama grybelinių ligų bei kenkėjų, dėl kurių medžiai neretai išvis nudžiūva.
Apie genėjimą rudenį
Rudenį genėjimo darbų reikėtų imtis maždaug nuo spalio mėnesio vidurio, kai beveik visi lapai nuo medžių yra nukritę. Visgi, klimatas mūsų šalyje vis šiltėja ir, pavyzdžiui, šis lapkritis prognozuojama bus toks šiltas, kad jis prilygs „senajam“ spaliui. Ką tai reiškia? Ogi, lapkritis puikiai tiks medelių genėjimui ir kitiems sodo tvarkymo darbams.
Nors paprastai vaismedžiai yra genėjami pavasarį, tačiau ir rudenį obelų, kriaušių, slyvų bei kitų vaismedžių šakeles, kurios nebeduoda vaisių, galima praretinti. Rudenį šio darbo reikėtų imtis maždaug tada, kai beveik visi lapai nuo medžių yra nukritę. Tačiau pjovimo metu oro temperatūra neturėtų būti žemesnė nei minus 4°C.
Vaismedžių šakeles, kurios nebeduoda vaisių, galima nukarpyti sekatoriumi ar genėtuvu. Jei norite medžius ar krūmus nugenėti greitai ir efektyviai, rinkitės „STIHL“ GTA 26 akumuliatorinį genėtuvą. Tai nedidukas, tačiau galingas ir našus prietaisas, su kuriuo ne tik greitai nugenėsite šakas, bet ir galėsite pritaikyti įvairiems kitiems statybos darbams iš medžio.
Esminės genėjimo taisyklės
Paprastai vaismedžiai genėjami pavasarį, tačiau ir rudenį galima pasidarbuoti sekatoriumi – išvaduoti obelis, kriaušes, vyšnias ir slyvas nuo vaisių neduodančių šakų. Jas patariama dažais pasižymėti derlinguoju laikotarpiu, kad vėliau būtų matyti, kur vaisiai neaugo. Jei šie medeliai ne žemaūgiai, tikėtina, kad tos šakos gali būti visai nemažos, tad kiekvieną jų pjaukite per tris vietas – tai vadinamasis „trijų pjūvių metodas“: pirmiausia įpjaunamas vidurinis taškas, tuomet – tolimasis, o tik galiausiai artimiausias. Jeigu vaisių neduodanti šaka pernelyg didelė (taip nutinka dažnai), ji nupjaunama, paliekant didelį storą stimburį, su kuriuo susitvarkysite pavasarį.
Tai pat būtina pašalinti ir smulkias bei silpnas šakeles, kurių storis neviršija 3-jų centimetrų. Nepamirškite, kad vaismedžius galima genėti tik sausu oru. Daugelis mano, kad po genėjimo nupjautas vietas būtina tepti derva ar specialia pasta. Visgi, kaip kurie arboristai sako, kad rudenį tepti „žaizdos“ nėra būtina, ir medis pats geriausiai sugeba ją užsigydyti.
Štai kaulavaisiai (vyšnios, trešnės, slyvos, abrikosai ir t.t.) daugiausiai genimi būtent rudenį, kai nukrenta lapai, nes pavasarį genėjant jie žalojami, ir dėl to duoda prastą derlių. Genėti juos galima įvairiais būdais, principai galioja panašūs kaip ir vaismedžiams. Genėjimo būdas ir įrankiai labiau priklauso nuo medžio amžiaus ir masyvumo.
Tinkamas vaismedžių pjovimo įrankis
Renkantis tinkamą įrankį, svarbu du dalykai: įrankis turėtų palengvinti jūsų darbą ir vaismedis neturėtų būti sužeistas. Pjaunant vaismedį negali sutrupėti ir „plyšti“ šakos, o tai nulemia būtent įrankių kokybė.
Akumuliatoriniai „STIHL“ pjūklai, kurie yra ypač lengvi, tylūs ir neskleidžia išmetamųjų dujų, yra nepamainomas įrankis, jei turite nugenėti ne tik kelis žemaūgius vaismedžius, tačiau ir didesnius medžius. Be jo neišsisuksite, jei, pavyzdžiui, po audros nulūžta didesnio medžio šaka. Tokie pjūklai būtini namų palydovai, nes jie leidžia ne tik nupjauti, tačiau tas šakas ir susmulkinti. Pavyzdžiui, iš jų pasidaryti tinkamo dydžio malkas, skirtas židiniui kūrenti.
Jei jūsų kieme yra kelis dešimtmečius ar daugiau menančių medžių, į pagalbą reikės pasitelkti profesionalius genėtojus-aukštalipius, vadinamuosius arboristus, arba teks įsigyti „STIHL“ akumuliatorinės aukštapjovės teleskopinį genėtuvą. Su šiuo įrankiu įmanoma pasiekti iki 5 m aukščio šakas (skaičiuojmas įrankio ilgis su žmogaus ūgiu). Visi ne žemaūgiai medeliai auga į aukštį, todėl toks įrankis taip pat labai naudingas net ir turintiems nedidelį sodą.
Jei patys nuspręsite genėti itin aukštus medžius, jums būtina atsiminti ir vieną taisyklę: rekomenduojama pjauti šakos apačioje, o paskui šakos viršuje, nes taip išvengiama šakos lūžimo. Kiekvienas lūžis – savotiškas išbandymas medžiui ir jo sveikatai, tad reikėtų jų vengti.
Kokybiškas darbas kieme ar sode reikalauja ir patikimų įrankių. „STIHL“ siūlo platų genėjimui skirtų įrenginių asortimentą. Lengvi, tvirti ir patikimi pjūklai, genėtuvai ir aukštapjovės užtikrina aukščiausią pjūvio kokybę ir patogų darbą.
Kaip pjauti, kad būtų naudos, o ne žalos
Kaip ir minėjome, bet kaip pjauti medžio – negalima, tad, prieš imdamiesi šio darbo, įsidėmėkite kelias esmines taisykles. Karpymo žirkles reikėtų laikyti kuo arčiau pumpurų. Jei šis atstumas yra per didelis, mediena išdžiūsta iki kito vegetacijos taško.
Išpjaukite dideles šakas etapais. Tai padės išvengti didelių žievės pažeidimų arba šakos lūžių, apie kuriuos jau minėjome. Svarbu iškart apgalvoti, kurio šakos turi būti nupjautos, nes medelio negalima per daug „apnuoginti“.
Nuo medelių taip pat pašalinami „nuliniai“ ūgliai, augantys nuo šaknų ir arti žemės. „Nulinius“ ūglius geriausia trumpinti ketvirtadaliu, taip bus daugiau šansų, kad iš jų išaugs nauji ūgliai. Jei tai nedideli medeliai, krūmai – jums užteks ir patogių rankinių sodo žirklių.
Baigę genėjimo darbus, visas šakas surinkite ir išmeskite arba panaudokite namų reikmėms. Ant žolės besimėtančios negyvos šakos medžiui kenkia – jos ima pūti, dėl jų gali atsirasti grybelių, kenkėjų. Su „STIHL“ sodo smulkintuvais į mažiausias daleles galima susmilkinti viską, kas sode laikoma natūralia žaliava, pavyzdžiui: apkarpyti medžiai, gyvatvorės arba nupjauti augalai. Kietos augalų šakos sulaužomos, minkštos organinės atliekos ir lapai susmulkinami. Tai yra puiki žaliava kompostui ir mulčiui, kurie natūraliu būdu patręšia sodą.
Kiti rudens sodo darbai
Nors genėjimas vienas svarbiausių sodo darbų tiems, kas augina vaismedžius ir tikisi gausaus derliaus kitais metais, tačiau susiruošusiems sodą paruošti žiemai, reikia nepamiršti ir dar kelių dalykų.
Nuo ligų ir kenkėjų augalus reikėtų profilaktiškai apdorokite vario sulfato tirpalu. Šalčiui jautrius augalus būtina apdengti. Taip pat nuimkite iš po vaismedžių atramas, nulupkite nuo medžių kamienų seną žievę, kerpes, spygliuočių vainiką apriškite audiniu, nubalinkite kamienus ir juos apriškite, taip apsaugosite juos nuo graužikų.
Nepamirškite ištuštinti, išvalyti ir pasidėti vazonus (esant dideliam šalčiui, jie suskils). Išneškite iš sodo šiukšles, lapus, augalines atliekas, nuo pievos sugrėbkite visus lapus. Taip pat – nepamirškite pasirūpinti savo sodo gyventojais – paukščiais. Lesyklėlės, inkilėliai ne tik suteiks grožio jūsų sklypui, bet ir bus prieglobstis sparnuočiams.