Į pagrindinį Šv. Kalėdų atributą žiūri labai atsakingai
Iki Šv. Kalėdų liekant kiek daugiau nei mėnesiui, V. Musvydaitė sako, kad šiuo metu jos šeimoje verda labai atsakinga diskusija – kokia ir kurioje namų vietoje turėtų atsidurti kalėdinė eglutė.
„Tikriausiai kaip ir daugeliui šeimų, taip ir mums didžiausia metų šventė tiesiog neįsivaizduojama be eglutės, todėl šio Šv. Kalėdų simbolio paieškoms įdedame nemažai pastangų. Visada pirkdami eglutė galvojame apie tai, kaip ją galima būtų išsaugoti. Nenorime po švenčių jos tiesiog išmesti“, – sako moteris.
Ji pasakoja, kad iki šiol visada įsigydavo eglę, kurią vėliau galima pasodinti ir tokiu būdu ją išsaugoti. Tačiau šiais metais visai atsitiktinai per žinias pamačiusi, kad yra galimybė išsinuomoti eglutę iš botanikos sodo, moteris sako rimtai svarstanti tokį variantą.
„Man pačiai buvo didelė staigmena, kad egzistuoja tokia galimybė, Manau, kad tai tikrai puiki idėja, kuria ne tik yra palaikomas botanikos sodas, bet ir prisidedama prie gamtos išsaugojimo.
Labai tikiuosi, kad dar tų eglučių bus galima rasti ir šiais metais būtent tokia eglutė papuoš mūsų namus“, – sako V. Musvydaitė.
Tiki Kalėdų dvasia
Kalbėdama apie dovanas, V. Musvydaitė prisimena linksmą istoriją, kuri tapo gera pamoka – nei vienas šeimoje per šventes negali likti be dovanos.
„Mūsų augintis labradoras Vingis per pirmąsias savo Kalėdas, matyt, labai išgyveno, kad negavo dovanos, todėl nusprendė „padaryti tvarką“ ir ėmėsi dovanų naikinimo ir kandžiojimo. Supratome, kad viskas taip nesibaigs, todėl jau po valandos savo dovanėlę gavo ir Vingis. Daugiau tokios klaidos nekartosime, dabar per būsimas Šv. Kalėdas šeimos augintinis būtina gaus dovanų“, – juokiasi moteris.
Tęsdama pasakojimą apie kalėdinis dovanas, V. Musvydaitė teigia, kad šeimoje skatinama paprasta taisyklė – viena dovana nuo vieno šeimos nario.
„Tikrai būna taip, kad gauni daug dovanų, tačiau jos tau visiškai nereikalingos, todėl vadovaujamės tokiu principu – traukiame burtus, kas, kam ir kokią dovaną dovanos. Tai ne tik labai smagu ir tampa savotišku žaidimu. Žinoma, vaikai yra išimtis – jiems atbėgimas ir radimas dovanų po eglute yra didžiausias džiaugsmas!“ – sako pašnekovė.
„Ar Kalėdų senelis egzistuoja?“ – klausimas, su kuriuo anksčiau ar vėliau susiduria visi tėvai. Tokią patirtį jau turėjusi V. Musvydaitė sako, kad teko ilgai ir sunkiai vaikams aiškinti, kaip dirba Kalėdų senelis.
„Sūnus dar darželyje pamatė kaip vyriškis persirenginėja Kalėdų seneliu ir tada pradėjo abejoti jo tikrumu. Tada man teko aiškinti, kad senelis visur nesuspėja, todėl jam reikalingi padėjėjai visame pasaulyje“, – juokiasi žinoma moteris.
Visgi, iki galo įtikinti Kalėdų senelio tikrumu tokiais pasakojimais nepavyko, todėl tik kelionė į Laplandiją pas tikrąjį Santa Klausą išsklaidė visas mažųjų abejones.
„Kai apsilankėme pas tikrąjį Kalėdų senelį ir šis pasisveikino lietuviškai, vaikams tai padarė labai didelį įspūdį ir jie, manau, kad dabar jau neabejoja senelio tikrumu. Dabar savo namuose turime bendrą nuotrauką su Santa Klausu ir tai mums leidžia tikėti Šv. Kalėdų stebuklais“, – sako V. Musvydaitė.
Mėgsta stebinti netradiciniais sprendimais
Praėjusiais metais šeimai įsikrausčius į naujus namus, V. Musvydaitė sako, kad pamažu užgimsta ir nauja tradicija – artimiausius giminės atstovus pasikviesti prie bendro Šv. Kūčių ir Kalėdų stalo.
„Į tai žiūriu labai atsakingai ir galima sakyti, ruošiuosi visus metus. Šventinis stalas tai ne tik patiekalai, bet ir jo dekoracijos bei vizualinis apipavidalinimas. Vieną kartą nusiperku įdomesnes lėkštes, kitą kartą kažkokius patikusius įrankius, taip pat kažkokius papuošimus ar kitus akcentus. Visada galvoje sukasi idėjos, kaip galėčiau nustebinti svečius ir ką naujo būtų galima sugalvoti“, – pasakoja V.Musvydaitė.
Žinoma, ne ką mažiau svarbu, pasak pašnekovės, yra ir tai, kokie patiekalai atsidurs ant Šv. Kūčių stalo.
„Šiuo klausimu daug diskutuojame su svečiais, pasitariame, kas ką pagamins ir atsineš. Man pačiai labai patinka gaminti saldžiąsias bulves, cukinijų blynelius, salotas, mišraines. Savo ruožtu tėvai dažniausiai pasirūpina žuvimi, įvairių skonių silke. Taip pat stengiuosi, kad ant stalo būtų kuo daugiau įvairesnių patiekalų, tačiau mažesnėmis porcijomis, nes persivalgymas yra blogiausia, kas gali nutikti atsistojus nuo Kūčių stalo“, – juokiasi sportui neabejinga moteris.
Kas liečia mėgstamiausią šventinį patiekalą, V. Musvydaitė sako nepasirodysianti labai originali – ji tiesiog dievina baltą mišrainę, tačiau ją gamina kiek kitaip nei įprasta.
„Vietoje majonezo naudoju graikišką jogurtą su petražolėmis ir česnaku. Tai ne tik puiki alternatyva mėgstantiems šį patiekalą, tačiau skaičiuojantiems kalorijas, bet ir tiems, kurie laikosi labai griežtų Kūčių pasninko taisyklių“, – sako moteris.
Visgi, moteris sako labai mėgstanti ir netradicinius patiekalus, o tai išduoda faktas, kad per praėjusias Šv. Kalėdas ant jos stalo vietos surado net aštuonkojis.
„Svečiai dėl tokio sprendimo buvo labai nustebę, o mama net pasakė: „na kaip čia dabar suprasti, per Kalėdas aštuonkojai?“, bet visiems paragavus, abejingų neliko“, – šypsosi V. Musvydaitė.
Kad ir kaip stengiasi, pašnekovė sako, jog kartais persivalgyti per šventes tiesiog neįmanoma, todėl po šventinio stalo visada šeima išeina pasivaikščioti.
„Pavalgius, kažkur įsidrėbti ant sofos ar krėsle tikrai ne mums. Nesvarbu, koks oras, apsirengiame šiltai ir einame į lauką. Bendraujame, judame, džiaugiamės vieni kitais, gamta ir bent jau kažkiek padeginame kalorijas. Kas gali būti geriau?“ – juokiasi sveikatingumo motyvatorė.
V. Musvydaitės pasiteiravus, ar jos negąsdina faktas, kad dėl esamos situacijos pasaulyje per šias Šv. Kalėdos nepavyks įgyvendinti visų jos planų, moteris sako išliekanti rami – galimybių švęsti ir būti su artimaisiais šiais laikais yra tikrai ne viena.
„Šiuolaikinės technologijos mums leidžia būti kartu net ir nesant vienoje patalpoje. Jeigu, visgi, nutiks taip, kad nepavyks visiems susirinkti prie bendro stalo, susiskambinsime telefonu ar internetu, pasidarysime nuotolinę šventę, o dovanų pristatymui pasinaudosime kurjerio paslaugomis. Nemanau, kad dabartinė situacija gali sugadinti laukiamiausią šventę metuose“, – įsitikinusi V. Musvydaitė.
Sveika baltoji mišrainė
REIKĖS:
- veršienos (virtos);
- bulvių (virtų);
- morkų (virtų);
- kiaušinių (virtų);
- raugintų agurkų;
- konservuotų žirnelių
Padažui:
- graikiško jogurto;
- česnako;
- juodųjų pipirų;
- druskos
GAMINIMAS:
1. Virtą veršieną, bulves, morkas, kiaušinius ir raugintus agurkėlius supjaustome smulkiais kubeliais.
2. Sumaišome visus supjaustytus ingredientus ir įdedame konservuotus žirnelius.
3. Baltajai mišrainei įprastą majonezą pakeičiame sveikesne, bet ne mažiau gardžia alternatyva – graikiško jogurto pagrindu pagamintu padažu. Į graikišką jogurtą įmaišome keletą skiltelių smulkiai supjaustyto česnako, įberiame žiupsnelį druskos ir pipirų, pagardiname krapais.
4. Padažą sumaišome su jau sumaišytais mišrainės ingredientais. Nuskanaujame ir pagal poreikį įberiame dar druskos ar pipirų.
Sveiki saldžiųjų bulvių traškučiai
REIKĖS:
- saldžiųjų bulvių;
- lašelio alyvuogių aliejaus
Padažui:
- graikiško jogurto;
- petražolių;
- krapų;
- česnakų;
- druskos;
- pipirų
GAMINIMAS:
1. Saldžiąsias bulves supjaustome šiaudeliais, apšlakstome alyvuogių aliejumi.
2. Bulvių lazdeles perkeliame ant kepimo popieriumi išklotos kepimo skardos ir tolygiai išskirstome.
3. Dedame į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę su vėjelio rėžimu ir kepame 30 minučių. Kepimui įpusėjus bulvytes apverčiame.
4. Kol bulvės kepa, pasigaminame padažą. Susmulkiname petražoles, krapus, česnakus ir sumaišome juos su graikišku jogurtu. Įberiame druskos, pipirų ir nuskanaujame.
5. Iškepusias traškias bulvytes skanaujame kartu su šiuo graikiško jogurto padažu.
Graikiško jogurto ir goji ledai
REIKĖS:
- graikiško jogurto;
- goji uogų
GAMINIMAS:
Sveikas ir skanus desertas vos per keletą minučių!
1. Graikišką jogurtą sumaišome su goji uogomis ir gautą masę pilame į ledų formeles ar kitus šaldymui tinkamus indelius.
2. Dedame į šaldiklį ir šaldome apie pusę dienos.
3. Mėgaujamės, kai tik norisi gaivaus, gardaus ir sveiko deserto!
Užsakymo nr.: PT_85749275