Kasdien vartojami maisto produktai turi reikšmingos įtakos žmogaus sveikatai bei savijautai, todėl jų kokybė vis didesnei visuomenės daliai tampa prioritetu. Vieni pirkėjai aukštesnės kokybės maisto produktų ieško pas ūkininkus, kiti pasiryžta juos gaminti ir auginti patys. Savarankiška daržininkystė – teisingas žingsnis sveikos gyvensenos link, tačiau rezultatas priklauso ir nuo to, kokiais principais vadovausimės augindami ir kokias sąlygas sugebėsime užtikrinti.
Derliaus kokybė priklauso nuo vietos pasirinkimo ir aplinkos sąlygų
„Norint užsiauginti sveikų vaisių ir daržovių reikėtų atkreipti dėmesį į jų auginimo technologijas ir aplinkos poveikį jų kokybei. Daržovių kokybei didelę įtaką daro oro temperatūra, kritulių kiekis, saulės radiacija, dirvos drėgmė ir kiti aplinkos veiksniai“, – sako Dr. Rasa Karklelienė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto (LAMMC SDI) Daržo augalų selekcijos ir technologijų skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja.
Planuojant savarankiškai auginti daržoves ir vaisius pradėti vertėtų nuo vietos pasirinkimo. Ekologiškai daržininkystei labiausiai tinkami atokesnėse mažų miestelių ar kaimų vietovėse esantys plotai, kuo labiau nutolę nuo aplinką teršiančių objektų bei važiuojamosios kelio dalies. Taip pat svarbu, kad visos dienos eigoje sklype būtų pakankamai saulės ir kuo mažiau vėjuota. Visi šie aplinkos veiksniai turės tiesioginės įtakos derliaus kokybei ir jo gausumui.
Renkantis daržininkystei tinkamą vietą, būtina įvertinti ir dirvožemio sąlygas. Pasak Dr. R. Karklelienės, daugumai daržovių išauginti geriausiai tinka priesmėlio ir lengvo priemolio dirvos, nes jų struktūra geresnė negu smėlingų, jose yra daugiau reikalingų maisto elementų ir palankesnis vandens režimas.
Taip pat svarbus ir dirvožemio rūgštingumas, nuo kurios priklauso daugelis dirvožemyje vykstančių cheminių procesų. Daržovių auginimui optimalus dirvožemio pH – 6,3–6,8. Kuo šis indeksas žemesnis, tuo dirva tampa rūgštesnė ir bakterijoms sunkiau aprūpinti augalus reikalingomis medžiagomis (azoto junginiais), o šiam rodikliui pakilus, augalai sunkiai pasisavina geležį ir manganą, todėl tampa mažiau atsparūs įvairioms ligoms. Pasirinkus tinkamą dirvožemį, eigoje reikės mažiau priežiūros, trąšų bei kitų priemonių.
Ne visos trąšos ir apsaugos priemonės yra žalingos
Trąšų ir apsaugos priemonių naudojimas daržininkystėje – natūralus procesas, kurio nereikėtų bijoti.
„Žala auginamai produkcijai ir gamtai gali būti padaryta tik tuomet, kai pasirenkamos tam netinkamos priemonės arba jos yra neteisingai naudojamos. Daržovėms skirtas trąšas ir apsaugos priemones reikėtų rinktis natūralios kilmės, tuomet jos bus nekenksmingos derliui ir aplinkai“, – pataria dr. R. Karklelienė.
Pasiruošti natūralių trąšų nėra sudėtinga – tereikia kompostuoti tinkamas maisto atliekas. Trąšoms tiks: vaisiai ir daržovės, mėsa, žuvis, kiaušinių lukštai, sriubos, troškiniai, makaronai, grūdinės kultūros, pieno produktai, duona, kavos tirščiai, arbatžolės, net ir vienkartiniai suyrantys indai.
Sintetines trąšas žmonės dažniausiai pasirenka dėl mažesnės jų kainos, žadamo efektyvumo arba tinkamai neįvertinę visų aspektų. Vartodami sintetinėmis trąšomis užaugintus produktus visų pirma kenkiame patys sau. Antra, reguliarus sintetinių trąšų naudojimas nualina dirvą ir sumažina joje sodinamų daržovių atsparumą kenkėjams bei ligoms, kol galiausiai tokia dirva degraduoja ir tampa nebetinkama žemės ūkiui. Trečia, net ir mažas kiekis reguliariai naudojamų sintetinių trąšų padaro didelės žalos gamtai. Su lietumi išplautos ir į paviršinius vandenis patekusios sintetinės trąšos paskatina juose pelkėjimo procesus bei sutrikdo vandens ekosistemų pusiausvyrą.
Taip pat svarbu nepiktnaudžiauti – net ir natūraliomis trąšomis. Nesaikingas jų naudojimas, siekiant greitesnio ar gausesnio derliaus, ilgalaikėje perspektyvoje gali turėti tokios pačios neigiamos įtakos kaip ir sintetinių trąšų naudojimas.
Nuo aplinkos ir oro taršos gali apsaugoti šiltnamis
Planuojantiems ekologišką daržininkystę judresnėse, labiau užterštose vietovėse, optimalus sprendimas – auginti daržoves šiltnamiuose. Tai vienas iš efektyvesnių būdų kaip galima užauginti kokybišką derlių, kuris būtų apsaugotas nuo neigiamo aplinkos poveikio ir taršos.
Be kita ko, šiltnamis suteikia galimybę savu derliumi mėgautis ištisus metus. Pasirinkus teisingą šiltnamio konstrukciją ir sukūrus atitinkamą mikroklimatą jame, įvairias daržo augalų rūšis galima auginti net ir esant atšiaurioms oro sąlygoms lauke.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.