Trenerė Ieva, ne vieną plaukimo akademijoje plaukti išmokusį savo mokinį, pati paragina šiltuoju metų laiku pabandyti plaukti ežere. Ne tik paragina, bet ir su nedidele grupele suaugusiųjų ežere veda treniruotes. Tačiau ji įspėja, kad prieš lipant į atvirus vandenis reikėtų labai sąžiningai įsivertinti savo plaukimo įgūdžius: „Prieš pradedant ruoštis plaukimo maratonui ar triatlonui atviruose vandenyse, būtina pasitreniruoti baseine su treneriu. Jis geriausiai galės įvertinti jūsų įgūdžius, pamokys, kaip laikytis ant vandens kai nesieki dugno, padės patobulinti plaukimo techniką bei kvėpavimą. Tikrai ne vienas iš baseino įšokęs į ežerą ir pradėjęs plaukti gilyn pasimeta, sutrinka, negali išlaikyti kvėpavimo ritmo ar išvis pabūgsta kišti galvą po vandeniu, pasitaiko ir panikos atakų ir pareiškimų, kad nebemoka plaukti…“
I.Šagauskaitė pasakoja, kad tamsus ežero vanduo ne vienam kelia baimę ir dažnas nebenori nardinti galvos, o dar ir dugno nesimato, žolės karts nuo karto pakutena – nelikus baseino komforto plaukimas išties tampa iššūkiu.
Dar vienas netikėtas keblumas plaukiant atviruose vandenyse – orientyrų nebuvimas. „Visose varžybose atviruose vandenyse plaukiama krauliu, nes tai greičiausias būdas. Plaukiant baseine orientuotis padeda ir plūdurai, ir linija baseino dugne, o ežere tokių orientyrų nelieka. Tad tenka mokytis kas kelis grybšnius kilstelėti galvą ir pasižiūrėti, kur link reikia plaukti. To taip pat būtina išmokti baseine. Ruošdamiesi treniruotėms gamtoje, baseine pabandome plaukti ir be akinukų, kad nebūtų baimės panirti ir be jų, taip pat reikėtų išmokti juos pasitaisyti ar užsidėti plūduriuojant vendenyje, nes varžybų metu gali visko nutikti, o mažiausiai jų metu norėtųsi pasimesti ar supanikuoti. Varžybose taip pat tenka plaukti būryje plaukikų, tad gali kas nors ir įspirti, ar kliudyti ranka, aptaškyti – treniruodamiesi baseine visas tokias situacijas aptariame ir bandome joms pasiruošti,“ – pasiruošimo specifika dalijasi I. Šagauskaitė.
Trenerė taip pat siūlo prieš treniruotes perkeliant iš baseino į ežerą pasitikrinti, ar tikrai gebate baseine nuplaukti be sustojimo 400 metrų. Ežere tikrai prireiks ištvermės bei fizinio ir psichologinio pasirengimo. Net ir puikiai plaukiantiems I. Šagauskaitė rekomenduoja ežere neplaukti vieniems, pasikviesti draugą ar trenerį. O pirmųjų treniruočių metu apskritai net neplaukti gilyn: „Pirmosios mano treniruotės visada vyksta prie kranto. Ten, kur dar matosi dugnas paprasčiau prisipratinti prie pasikeitusių sąlygų, žmonės jaučiasi saugiau. Pabandome panerti, pasižiūrime, kaip sekasi kvėpuoti ir tada plaukiame palei kranto liniją. Ir tik po kelių treniruočių, kaip ir varžybų metu, plaukiame gilyn, o aš lydžiu savo plaukikus ant irklentės.“
Net ir patiems geriausiems plaukikams treniruočių atviruose vandenyse metu privaloma plaukti su pripučiama plūde. Ryški plūdė – saugus būdas į ją įsitvėrus pailsėti pačiam plaukikui ir ji puikiai matosi ant ežero kranto budintiems gelbėtojams. Ir visgi, net ir saugumo priemonės gali neapsaugoti nuo atviruose vandenyse galinčių ištikti netikėtumų. Kokie jie ir kaip į juos reaguoti? „Net ir menkas dirgiklis, kaip į akis patekęs vanduo ar už kojos grybštelėjusi žolė, gali išmušti plaukiką iš pusiausvyros, jis gali supanikuoti ir imti neadekvačiai elgtis. Aš tokiu atveju nuraminu žmogų, primenu, kad jis puikiai moka plaukti, svarbu kvėpuoti, jei reikia pailsėti ant nugaros. Bet varžybų metu su tokiomis situacijomis reikės susidoroti pačiam, žinoma, plaukikus prižiūri gelbėtojai, bet psichologinis pasiruošimas ir nusiteikimas būtinas. Taip pat plaukiant gali raumenis sutraukti mėšlungis, tad reikia mokėti plūduriuojant vandenyje pasimasažuoti sutrauktą vietą. Kartais, jei plaukiant ima spazmuoti kojų raumenis, padeda ir plaukimo stiliaus pakeitimas. Man pačiai taip yra nutikę, tada iš kraulio perėjau į plaukimą krūtine ir kojų raumenis atleido, tada vėl plaukiau krauliu,“ – patarimais dalinasi IMPULS Plaukimo akademijos trenerė I. Šagauskaitė.
Ieva taip pat rekomenduoja atidžiau stebėti, ką ir kada valgote, jokiu būdu neplaukti iš karto pavalgius, po valgio turėtų būti praėjusi valanda–pusantros. Ir, žinoma, nepamiršti, kad geriausias sportuojančiojo draugas – vanduo. Tinkama hidratacija padidina ištvermę, todėl treniruotę galima pratęsti net iki 30 minučių. Tačiau labai svarbu žinoti, kad gerti reikia ne tik per treniruotę, bet ir prieš ją. Dvi trys valandos prieš treniruotę reikėtų išgerti 500–600 mililitrų vandens, o jeigu laukia labai intensyvi treniruotė – ir litrą. Likus pusvalandžiui iki treniruotės – dar 250 mililitrų. Tad ateiti į treniruotę reikėtų jau pasiruošus ir išgėrus pakankamai vandens, kad užtektų resursų treniruotės metu. Sportuojantiems žmonėms labai svarbu gerti natūralų mineralinį šarminį vandenį, koks, pavyzdžiui, yra natūralus mineralinis vanduo „Akvilė“. Šarminis vanduo sportuojantiems svarbus tuo, kad jame yra hidrokarbonato – mineralo, kuris neutralizuoja pieno rūgštį, išsiskiriančią raumenyse sportuojant. Tai malšina raumenų skausmus ir nuovargį. Be to, šarminio vandens vartojimas sportuojant pagerina deguonies ir kitų maistinių medžiagų išnešiojimą organizme.
Grįžtant prie plaukimo, I. Šagauskaitė ragina norinčius išmokti plaukti suaugusiuosius pradėti mokytis būtent vasarą, kai baseinuose mažiau žmonių, o jau išmokusius kviečia sudalyvauti vasaros iššūkyje – plaukime atviruose vandenyse: „Matau, kad kai kurie baseine puikiai plaukiantys mano klientai nori kažko naujo, kažko, kas priverstų dar pasistengti ar išmokti naujų dalykų. Toks smalsumas man patinka, tad visus juos raginu užsiregistruoti į triatlono ar plaukimo maratono trumpiausias distancijas ir pradėti treniruotes.“