Kodėl Olesiai išmokti plaukti nepavyko vaikystėje? Tiesiog nebuvo tam sąlygų: nei baseino, nei vandens telkinio, kuriame vasarą galėtų maudytis ir praktikuotis. Tad ir vandens baimė atsirado ne dėl kokio nors nesmagaus nutikimo vandeny, bet dėl to, kad apskritai nebuvo galimybės su tuo vandeniu susidraugauti.
Proga atsirado jau suaugus, tad trenerės Modestos kvietimu Olesia pasinaudojo ir į grupines treniruotes suaugusiems atėjo. Ir kaip sako Olesia: „Jei ką nors pradedu – visada užbaigiu. Turėjau tikslą išmokti plaukti, jo ir laikiausi, nors pradžioje tikrai buvo ir baisu, ir nejauku. Net su pagalbinėmis priemonėmis jaučiausi nesaugiai, man atrodė, kad tikrai paskęsiu. Bet jau po kelių pirmų pamokų supratau, kad taip tikrai nenutiks, tad sau vis tai primindavau ir drąsindavau. Bandžiau suprasti, ar išvis draugausiu su vandeniu. Pasirodo – susidraugauti įmanoma.“
Olesia plaukimo akademijos treniruotes suaugusiems lankė du kartus per savaitę 8 mėnesius. Tiek laiko jai pakako išmokti plaukti visais stiliais. Tai, kad tikrai moka plaukti Olesia sako suvokusi jau paskutinėje grupinėje plaukimo akademijos treniruotėje: „Reikėjo nuplaukti 100 metrų laisvuoju stiliumi, kurio, tiesą sakant, nelabai mėgau, nes po kiekvienų 25 metrų reikėdavo sustoti ir atsikvėpti. Anksčiau tikrai būčiau plaukusi su pailsėjimais prie kiekvienos sienelės, o tada ėmiau ir nuplaukiau nesustodama. Plaukiu ir galvoju – pagaliau aš moku plaukti.“
Olesia džiaugiasi, kad mokymosi procesas buvo įdomus, be nuobodžios rutinos: „Kiekvieną treniruotę Modesta parinkdavo vis kitą planą, pasiūlydavo pabandyti tai vieną, tai kitą plaukimo būdą, žaidimo forma įtraukdavo į mokymosi procesą, tad jis buvo tikrai smagus ir motyvuojantis. Labai svarbu, kad visą laiką jaučiausi saugiai, nors per treniruotes siurbetldavau ne vieną litrą baseino vandens, bet tai manęs nesustabdė.“
Po 8 mėnesių plaukimo akademijoje Oliesia išplaukė į savarankiško plaukiojimo vandenis. Ji kartą per savaitę baseine plaukioja savarankiškai. Ir ne šiaip plaukioja, bet turi aiškų treniruotės tikslą: „Išlaikiau tą patį 45 minučių laiką kaip ir treniruotėse, kiekvienu stiliumi plaukiu bent po 200 metrų. Pradžioje per tas 45 minutes įveikdavau 900 metrų, po kiek laiko pastebi, kad plauki greičiau, lieka 3 minutės – tad pridedi dar 50 metrų. Ir taip po truputį vis greičiau ir vis toliau. Dabar per savo treniruotės laiką nuplaukiu 1200 metrų.“
Olesios tikslas – techniškai plaukti visais stiliais, tad vis pagalvoja, kad norėtų bent trumpam grįžti į IMPULS plaukimo akademiją patobulinti vieno ar kito plaukimo būdo. Tačiau didžiausias noras ir kol kas svajonių iššūkis – sudalyvauti Vilniaus plaukimo maratone ir įveikti naujokų rungtį – 300 metrų atvirame vandens telkinyje. „Man labai patinka plaukimas ir tas tiesioginis kontaktas su vandeniu, tačiau atviruose vandens telkiniuose dar nesijaučiu drąsiai. Bet ta mintis apie maratoną man vis dažniau neduoda ramybės, tad esu įsitikinusi, kad būtinai tokiame plaukime sudalyvausiu, reikia tik tinkamai pasiruošti. O kai įveiksiu šį iššūkį, galėsiu užtikrintai sakyti – aš tikrai moku plaukti,“ – ateities planais dalijasi Olesia.
Olesios pavyzdys ne vieną turėtų paskatinti bent jau pabandyti sudalyvauti nors vienoje plaukimo pamokoje. Ji nepažada, kad bus lengva ir kad viskas gausis greitai, bet svarbu pabandyti ir nemesti vos po keleto kartų.
Trenerė Modesta Rudokienė taip pat ragina bent jau pabandyti: „Bijome to, ko nepažįstame, o baseinas – puiki vieta saugiai susipažinti ir susidraugauti su vandeniu. Tikrai būna labai įsibaiminusių žmonių, kurie vos gurkštelėję vandens supanikuoja, tad mūsų pamokos dažniausiai prasideda nuo kvėpavimo. Detaliai paaiškinu svarbiausius principus, žmonės pabando ir nurimsta, o išmokus kvėpuoti baimių pasidaro mažiau. Tada jau mokomės plūduriuoti, dirbti rankomis, kojomis bei kvėpavimą sinchronizuoti su rankų ir kojų darbu. Būna, kad besimokydami žmonės net nepastebi, kaip pradeda plaukti. Smagu stebėti tą procesą ir tai, kaip žmonės pasikeičia – ima tiesiog švytėti ir labiau pasitikėti savimi. Man, kaip trenerei, tai tikra dovana.“
Ir Modesta, ir Olesia pripažįsta, kad suaugusiems kur kas sunkiau prisiversti ateiti mokytis kažko naujo, ypač jei kausto vandens baimė. Trenerė teigia, kad suaugusieji apskritai daugiau galvoja, o reikėtų labiau pasitikėti savo kūnu. Jis tikrai gali išmokti visko ir mokytis tikrai niekada nevėlu.