Apie smurto rūšis, skirtumą tarp konflikto ir smurtinio elgesio bei pagalbą smurto aukoms pasakoja UAB „Žmogaus studijų centras“ psichologai – dr. Edita Dereškevičiūtė ir dr. Gintaras Chomentauskas.
Kaip atpažinti smurtą ir jo rūšis?
Dr. E. Dereškevičiūtė sako, kad įvairiose šalyse naudojami kiek kitokie smurto artimoje aplinkoje (angl. domestic violence) apibrėžimai, tačiau paprastai sutariama, kad tai yra kontroliuojantis, prievartinis, gąsdinantis elgesys, tiesioginis smurtas, nukreiptas į esamus ar buvusius intymius partnerius ar šeimos narius.
„Nors dažnai visuomenėje smurtas supaprastintai suvokiamas kaip fizinis ar seksualinis smurtas, kai asmeniui padaroma žala yra akivaizdi ir gali būti lengvai nustatyta, tačiau realybėje smurtas gali pasireikšti labai įvairiai, o jo mažiau pastebimos formos neretai sukelia dar stipresnius neigiamus padarinius nei akivaizdus fizinis smurtas“, – sako psichologė.
Pasak jos, esminė bet kokio smurto šerdis – tai kontroliuojantis ar prievartinis elgesys.
„Kontroliuojantis elgesys pasireiškia labai įvairiai – kaip nuolatinis siekis pajungti sau kitą žmogų, padaryti jį priklausomą. Tai gali būti nuolatinis kito asmens gyvenimo reguliavimas, kai, pavyzdžiui, kontroliuojamos visos išlaidos ir pajamos, socialinių tinklų paskyros, trukdoma savarankiškai priimti net paprasčiausius sprendimus, bendrauti su draugais ar artimaisiais. Tai gali būti ir įvairus naudojimasis kitu žmogumi ar jo ištekliais savo poreikiams tenkinti“, – vardija pavyzdžius dr. E. Dereškevičiūtė.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, jog prievartinis elgesys reiškiasi ne tik kaip fizinė ar seksualinė prievarta, bet ir kaip įvairūs užsipuolimai, grasinimai, pažeminimai, gąsdinimai ar kitoks elgesys, kuriuo siekiama įskaudinti, sužeisti, nubausti ar įbauginti kita asmenį.
Beje, fizinis smurtas, kurio metu asmeniui sukeliamas skausmas ir padaroma fizinė žala (mušimas, spardymas, stumdymas, gnaibymas, kandžiojimas, plaukų rovimas, deginimas, smaugimas ir kt.), yra gana lengvai atpažįstamas, o štai apie seksualinį smurtą kalbėti daugeliui aukų vis dar sunku.
„Klaidinga manyti, jog seksualinis smurtas reiškia tik prievartavimą. Kiekvienas atvejis, kai asmuo nesutinka dalyvauti seksualiniuose veiksmuose, bet verčiamas tai daryti, kai yra verčiamas dalyvauti nesaugiame ar žeminančiame sekse, yra seksualinis smurtas“, – sako psichologė ir pabrėžia, jog iš esmės visos smurto rūšys yra lydimos ir palaikomos psichologinio smurto.
Pasak pašnekovės, psichologinis smurtas – taip pat sunkiau atpažįstama smurto rūšis. Psichologinį smurtą taikantis asmuo gali elgtis labai įvairiai: šaukti, žeminti, pravardžiuoti, kaltinti, gėdinti, bandyti auką atriboti nuo kitų žmonių, taip pat visaip bauginti ar grasinti. „Visais šiais veiksmais sąmoningai siekiama padidinti asmens nuolankumą ir priklausomybę“, – teigia ji.
Beje, smurto rūšys persipina, neretai smurtautojas taiko net kelias smurto formas. Asmens kontrolė, bauginimas gali būti gana subtiliai vykdomi pasitelkiant ir ekonominį arba finansinį smurtą.
„Kai griežtai kontroliuojama, kur, kada ir kam partneris išleido pinigus, reikalaujama atskaityti už kiekvieną išleistą eurą, draudžiama kitam asmeniui dirbti ar turėti savo pajamų šaltinį, kai ribojami net pagrindiniai poreikiai, tokie kaip medicininės ar kitokios paslaugas, akivaizdu, kad susiduriame su dar viena smurto forma“, – sako dr. E. Dereškevičiūtė.
Smurtas nėra lygu konfliktas
Kaip žinia, žmonių tarpusavio bendravimas dažnai neatsiejamas nuo dažnesnių ar retesnių konfliktų. Tačiau kiekvienas konfliktas, kad ir koks stiprus bebūtų, nebūtinai reiškia smurtą ar į jį perauga. Kada ginčas dėl pinigų, pirkinių ar tiesiog emocingas barnis virsta smurtu?
Psichologė dr. E. Dereškevičiūtė sako, kad konfliktą ir smurtą skiria keli pagrindiniai veiksniai.
„Pirmiausia tai galios santykis tarp žmonių ir jos dinamika. Konfliktuoja dvi lygiavertės pusės, t. y. abi nesutariančios šalys gali išprovokuoti konfliktą, tačiau abi dažniausiai ir prisiima atsakomybę už nesutarimus bei sprendimų paiešką.
Smurto atveju galios dinamika yra pagrįsta dominavimu. Agresoriaus ir aukos vaidmenys nesikeičia. Vienas skriaudžia, kitas yra skriaudžiamas, smurtautojas neprisiima atsakomybės ir visada kaltina nukentėjusį asmenį. Visada „teisus“ būna stipresnysis, – aiškina specialistė.
– Taip pat svarbu suprasti, jog smurtas yra tikslingas ir sąmoningas veiksmas, už kurio slypi gilesnis, tikrasis motyvas – siekis kontroliuoti, priversti kitą elgtis pagal savo valią“, – sako psichologė ir perspėja, kad smurtautojas į auką visuomet žiūri kaip į savo nuosavybę ir reikalauja besąlygiško paklusnumo.
„Kai partneriai geriau vienas kitą pažįsta, dažniausiai konfliktų mažėja, nes suaugę žmonės prisiima atsakomybę, diskutuoja ir ieško abiem priimtinų sprendimų. Tai stiprina žmonių tarpusavio santykius ar bent jau padeda susitarti dėl abiem priimtino bendravimo. Konfliktai paprastai nėra reguliarūs“, – sako ji, pabrėždama, jog smurtas, priešingai – vyksta reguliariai, cikliškai:
– Aukos bandymas aptarti nesutarimus dažniausiai tik stiprina smurtautojo agresiją. Smurtautojas neprisiima atsakomybės už savo elgesį, o įsuka taip vadinamą smurto ratą (jį galima atpažinti iš pasikartojančio ciklo: įtampos augimas – smurtinis veiksmas – smurtautojo atgaila – pauzė/ramybės laikotarpis ir vėl įtampos augimas...). Šiame rate smurto epizodai dažnėja ir stiprėja.“
Smurtauti išmokstama
Dažnam gali kilti klausimas: kodėl net išsilavinę, protingi žmonės ima smurtauti? Dr. G. Chomentausko teigimu, smurtinio elgesio labai dažnai išmokstama dar vaikystėje.
„Vaikai, kurie augo smurtaujančių tėvų šeimose, vėliau patys dažniau smurtauja arba tampa smurto artimoje aplinkoje aukomis. Nes kitokio šeimos modelio jie tiesiog nematė“, – apie skaudžia realybę kalba pašnekovas.
Žinoma, smurtaujama ir dėl kitų priežasčių. „Dažnai tai vyksta apsvaigus nuo alkoholio ar įvairių psichotropinių medžiagų. Tokiu atveju susiduriama jau su dviem problemomis – smurtu ir priklausomybe, kurias būtina spręsti kartu“, – sako psichologas.
Jis atkreipia dėmesį, jog smurtaujama dažniau prieš artimus žmones nei svetimus. Juk labai dažnai, paaiškėjus smurto šeimoje atvejams, aplinkiniai nuoširdžiai stebisi – „toks geras žmogus buvo, niekas nebūtų nė įtaręs jį galint smurtauti“.
Psichologas šį fenomeną aiškina taip: „Stiprios emocijos paprastai kyla su mums svarbiais asmenimis reikšmingose situacijose. Kai artimas žmogus ima elgtis taip, kaip mums nesinori ar nepatinka (pavyzdžiui, jis flirtuoja, būna neištikimas, gresia skyrybos), tai mus žeidžia stipriau nei netinkamas svetimųjų elgesys. Dėl emocijų poveikio kartais prarandama elgesio kontrolė, ir žmogus gali griebtis instinktyvių, primityvių veiksmų.“
Su polinkiu smurtauti gali būti susijusios tam tikros asmeninės savybės – žema savivertė, perdėtas pavydas, negebėjimas reguliuoti santykių kitais būdais.
„Žinoma, vis dar esama ir kultūrinių priežasčių. Ten, kur vyrauja smurtą palaikanti kultūra, klaidingi stereotipai apie vyrų ir moterų vaidmenis, smurtinį elgesį irgi išmokstama pateisinti“, – sako dr. G. Chomentauskas.
Visada yra, kuo pasitikėti!
Įveikti sudėtingas situacijas daug paprasčiau, kai nesi vienas. Jei prireiktų palaikymo ar pagalbos, visada galite kreiptis į:
- specializuotos kompleksinės pagalbos centrą – skambinkite telefonu 8 700 55516;
- artimiausią pagalbos vietą savo mieste – kontaktus rasite www.specializuotospagalboscentras.lt/kontaktai
Prisijunkite prie judėjimo!
Siekdama paskatinti atkreipti dėmesį į dažnai stigmatizuojamą smurto artimoje aplinkoje temą, IKEA ėmėsi bendradarbiauti su žinomu dizaineriu Robertu Kalinkinu. Bendro darbo rezultatas – išskirtinio dizaino krepšių kolekcija, siunčianti socialinę žinutę ir primenanti visuomenei, kaip svarbu stebėti aplinką, išlikti sąmoningiems ir neužsimerkti prieš smurtą, galintį vykti visai šalia.
Riboto kiekio kolekciją „Pastebėk smurtą“ sudaro dviejų modelių krepšiai, kurių dizainas paremtas simbolika: išsiuvinėta akis yra priminimas neužsimerkti ir stebėti aplinką, o saugos diržai, panaudoti kaip rankenos, reprezentuoja saugumą, kurio trūksta aukų namuose, ir pokyčius visuomenėje, būtinus tam, kad šios galėtų jaustis saugios.
IKEA krepšių kolekcija „Pastebėk smurtą“ – būdas parodyti, kad nesate abejingi ir neužsimerkiate prieš smurtą. Prisijunkite prie judėjimo čia.