„Nacionalinė kokybė Lietuva“ – tai ženklas, suteikiamas pagal NKP sistemą sertifikuotiems produktams, kurie atitinka griežtesnius reikalavimus nei numato Europos Sąjungos ar Lietuvos teisės aktai. Šis sertifikatas – tai kokybės garantas, kurio pagrindą sudaro aukšti gyvūnų gerovės ir aplinkosaugos standartai.
„Nacionalinė kokybė Lietuva“ ženklinimas garantuoja, kad produktas yra pagamintas tik iš aukščiausios klasės žaliavos. Šiuose produktuose nėra skonio stipriklių, dažiklių ar GMO, o tai svariai prisideda prie galutinio produkto skonio ir kokybės“, – paaiškina „Vilniaus paukštyno“ Kokybės kontrolės tarnybos vadovė Skirmantė Sokolovskienė.
Pašarai ir auginimo sąlygos – skonio pagrindas
Ar kada atkreipėte dėmesį, kad skirtingų gamintojų paukštienos skonis skiriasi. Taip yra todėl, kad paukščiai ūkiuose auginami skirtingomis sąlygomis.
NKP sistemos reikalavimai šiuo atveju griežtai apibrėžti: paukštidėse turi būti įrengta ventiliacija, tinkamas apšvietimas, skiriama daugiau ploto ir pakankamai erdvės paukščių judėjimui, be to, pagal NKP sistemą auginami paukščiai turi būti laikomi atskirose paukštidėse nuo auginamų įprastinei gamybai.
Geresnės sąlygos padeda užtikrinti, kad paukščiai turi natūraliai stiprią imuninę sistemą, kurios dėka visą auginimo periodą paukščiai išlieka sveiki ir jų nereikia gydyti antibiotikais. Būtent paukščių auginimas be antibiotikų yra vienas esminių NKP reikalavimų. Tai gali prisidėti prie to, kad mėsa išlaikytų geresnes organoleptines savybes – natūralų aromatą ir skonį.
Ypatingi reikalavimai keliami ir paukščių lesalui: draudžiama lesalų gamybai naudoti gyvūninius produktus ir žaliavas, išskyrus pieną ir jo produktus, kiaušinius ir jų gaminius. Lesalas turi būti kuo natūralesnis, didžiąją jo dalį turi sudaryti Lietuvos laukuose užauginti grūdai.
„NKP reikalavimai numato, kad viščiukų pašaruose turi būti bent 65 proc. grūdų, o riebalų kiekis lesalų sudėtyje negali viršyti 6 proc. Skaičiai daugumai galbūt mažai ką sako, tačiau paragavę tokios vištienos ir palyginę ją su importuota, dažnai pigesniais pašarais lesintų paukščių mėsa, iškart pajustumėte skonių skirtumą“, – sako S. Sokolovskienė.
Paukštiena be antibiotikų – ne tik sveikesnė, bet ir skanesnė
„Vilniaus paukštyno“ atstovė atkreipia dėmesį, kad lietuvišką produkciją vertinantys pirkėjai jau pratę dairytis vištienos, užaugintos be antibiotikų.
Viščiukų auginimo procese gydymui naudojami antibiotikai ne tik tiesiogiai veikia mėsos savybes, bet ir kelia susirūpinimą dėl atsparumo antibiotikams didėjimo.
Nors mėsoje iki skerdimo antibiotikų nebelieka, joje gali likti dėl jų poveikio atsiradusių antibiotikams atsparių bakterijų. Jos, patekusios į organizmą, gali sukelti susirgimą, kurio gydymui daugelis antibiotikų bus neefektyvūs. Be to, gyvulininkystėje naudojami farmaciniai preparatai gali su mėšlu ar srutomis patekti į dirvožemį, o iš jo – ir daržoves, vaisius ir grūdus, taip pat ir į pieno produktus. Taigi, šių vaistų naudojimas gali paveikti net ir nevalgančius mėsos ar kitų gyvulinių produktų.
„Jei viščiukai broileriai nesirgs – nebus reikalingas gydymas antibiotikais. Todėl NKP reikalavimus atitinkantys augintojai antibiotikų naudoti negali ir privalo būti parengę paukščių auginimo programą, aprašančią veiksmus paukščių sveikatingumui užtikrinti. Kai paukščiai neserga ir nėra gydomi antibiotikais, jų mėsa išlieka natūralesnė ir turtingesnė skonio prasme“, – sako S. Sokolovskienė.
Trumpesnės tiekimo grandinės reiškia didesnį šviežumą
S. Sokolovskienė atkreipia dėmesį, kad NKP sistemos sertifikatas suteikiamas tik tiems ūkiams, kurie užtikrina visišką atsekamumą nuo lauko iki stalo.
„Prieš vartotojus jaučiamės atsakingi ir esame skaidrūs, todėl ant savo šviežios paukštienos pakuočių nurodome, kokiame konkrečiai ūkyje buvo užauginta vištiena – nuskenavę QR kodą vartotojai gali patikrinti šią informaciją mūsų ūkių žemėlapyje. Didžiuojamės, kad net 80 proc. paukštienos užsiauginame savo pačių ūkiuose, o 20 proc. jos užaugina su mumis bendradarbiaujantys Lietuvos ūkininkai“, – pasakoja S. Sokolovskienė.
Geras skonis, žinoma, neatsiejamas ir nuo šviežumo. Trumpesnės tiekimo grandinės leidžia greičiau pasiekti vartotojus, todėl Lietuvoje užauginta ir NKP sertifikuota vištiena išskiria natūralesniu aromatu, tekstūra ir skonio intensyvumu.
S. Sokolovskienė priduria, kad dėl natūralumo, skoninių savybių ir griežtos gamybos kontrolės tarptautiniu mastu įvertinta lietuvių užauginta vištiena brėžia naujus kokybės standartus – pagal NKP sistemą sertifikuoti produktai ne tik atitinka, bet ir gerokai pranoksta ES vištienos produkcijai keliamus reikalavimus ir padeda užtikrinti, kad vartotojai gautų ne tik sveikai palankesnį, bet ir atsakingai užaugintą maistą.