Tvaresnė ateitis su vietiniais produktais
Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas pabrėžia – paukštininkystės sektorius yra viena efektyviausių žemės ūkio šakų Lietuvoje. Jis užtikrina maždaug 2000 darbo vietų, valstybės biudžetą kasmet papildo daugiau nei 20 mln. eurų sumokamų mokesčių ir tokiu būdu stiprina šalies ekonomiką.
Plėtojamas paukštininkystės sektorius taip pat skatina regionų plėtrą bei prisideda prie vietinės produkcijos konkurencingumo didinimo tarptautinėje rinkoje. Kaip pastebi asociacijos vadovas, šio sektorius atstovai nuolat investuoja į modernizaciją, pažangias gamybos technologijas ir tvarius ūkininkavimo sprendimus, tad stebėtis faktu, kad lietuvių užaugintos ir pagamintos paukštienos produkcijos galima įsigyti Europoje ir gerokai už jos ribų, tikrai nereikėtų.
Tai, kad pirkėjai noriai renkasi vietos ūkininkų užaugintą paukštieną bei jos produktus, turi reikšmę ir kalbant apie tvarumo aspektą, mat paukštininkystė yra viena tvariausių veiklų baltymų gamyboje, o jos poveikis klimato kaitai – vienas mažiausių.
„Dėl efektyvesnio pašarų naudojimo ir mažesnio paukščių maitinimo poreikio paukštininkystė išskiria mažiausiai CO₂, palyginti su kitomis gyvulininkystės šakomis, tokiomis kaip jautienos ar kiaulienos gamyba. Be to, paukščių auginimui reikia mažiau vandens ir žemės išteklių, todėl šis sektorius pasižymi didesniu gamybos efektyvumu“, – teigia G. Kauzonas.
Nepaisant jau pasiektų rezultatų, sektorius nenustoja tobulėti. „Paukštininkystės atstovai nuolat ieško naujų būdų veikti tvariau ir atsakingiau, pradedant nuo paukščių auginimo iki galutinio produkto pateikimo vartotojams. Tai yra mūsų atsakas į augančius vartotojų lūkesčius ir atsakomybė prieš ateities kartas“, – priduria G. Kauzonas.
Nenuginčijamas lietuviškos paukštienos pranašumas
Rinktis Lietuvoje užaugintą paukštieną ne vieną paskatina ir praktiniai sumetimai: iš vietos ūkininkų parduotuves produkcija pasiekia kur kas greičiau dėl trumpesnių tiekimo grandinių, o tai leidžia išsaugoti natūralias skonio savybes. Be to, pirkėjams aktualus ir kilmės patikimumo aspektas.
Tuos, kurie dairosi dar aukštesnių standartų, G. Kauzonas ragina atkreipti dėmesį į pagal Nacionalinę maisto kokybės (NKP) sistemą sertifikuotą ir „Nacionalinė kokybė Lietuva“ ženklu pažymėtą paukštieną, kuri leidžia mėgautis gardžiu ir itin kokybišku maistu.
NKP – tai natūralūs ir sveiki maisto produktai, kurių kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nustatytus reikalavimus, arba kurie dėl gamybos būdų naudojimo pasižymi ypatingomis savybėmis. NKP išsiskiria savo produktų kokybe, o gamybos procesas – aukštesniais aplinkos tausojimo ir gyvūnų gerovės standartais. Tai reiškia, kad ant stalo patenka paukštiena, kuri yra ne tik skanesnė, bet ir palankesnė aplinkai bei vartotojų savijautai.
G. Kauzonas pažymi, kad gauti NKP sistemos sertifikatą ir galimybę savo produktus žymėti „Nacionalinė kokybė Lietuva“ ženklu nėra paprasta. Pavyzdžiui, gamintojas privalo užtikrinti gamybos atsekamumą – nuo į ūkį atvežtų jaunų paukščiukų iki pagamintų galutinių produktų bei šiems produktams gaminti panaudotų žaliavų. Tai reikalauja ne tik kruopštaus proceso valdymo, bet ir nuolatinės kontrolės, užtikrinant, kad visi etapai „nuo lauko iki stalo“ atitiktų keliamus kokybės reikalavimus.
Be to, produktų gamybai naudojami paukščiai turi būti užauginti be antibiotikų. Tai reiškia, kad visą auginimo laikotarpį paukščiai negali būti sirgę ir gydyti antibiotikais. „Norint tai pasiekti, ūkiuose būtina diegti pažangias auginimo praktikas – nuo modernių technologijų, skirtų mikroklimato kontrolei, iki gerai apgalvotų lesalų receptūrų, kurios stiprina paukščių imuninę sistemą. Ūkiai taip pat privalo sukurti itin palankias paukščių auginimo sąlygas, užtikrinti jų gerovę, tinkamo mikroklimato palaikymą, kraiko ir lesalo kokybę“, - aiškina Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas.
„Nacionalinė kokybė Lietuva“ ženklu pažymėti vištienos produktai turi būti pagaminti tik iš A klasės žaliavos, kuri atitinka tam tikrus šviežumo, tekstūros, kvapo ir kitus šiai klasei priskiriamus požymius. Produktai savo sudėtyje negali turėti GMO, juose negali būti aromato ir skonio stipriklių bei dažiklių, vištienos pusgaminių gamyboje negali būti naudojama mechaniškai atskirta mėsa ir užpildai bei baltyminiai mėsos pakaitalai, vištienos gaminiai turi atitikti aukščiausios rūšies reikalavimus.
„Tokia kontrolė, kuri ES šalims vis dar siekiamybė, Lietuvoje yra jau yra ne vienerius metus taikoma praktika. Tikrai galime pasidžiaugti, kad Lietuvos ūkininkai orientuojasi į aukščiausius standartus, kuriuos užtikrinti padeda NKP sertifikavimo sistema“, – sako G. Kauzonas.