Tam, kad kaip įmanoma geriau mokyklos pasirengtų ir turėtų tinkamas sąlygas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) yra numačiusi investicijų už 150 mln. eurų. Planuojama didinti specialistų skaičių, gerinti ugdymo aplinką, tobulinti pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų kompetenciją, pritaikyti mokyklų fizinę aplinką.
90 proc. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų mokosi kartu su visais
ŠMSM ministrės patarėjo įtraukiojo ugdymo klausimais Igno Gaižiūno teigimu, ankstesnė nuostata dėl specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių buvo diskriminacinė, nes sudarė prielaidas mokykloms tokių mokinių nepriimti, todėl pokyčiai buvo itin reikalingi ir neišvengiami.
„Įstatymo dalis nustatė, kad, jei mokykloje nėra specialistų ir pagalbos, mokykla nepasirengusi teikti reikiamą ugdymą, gali mokiniams siūlyti kitą mokyklą. Iš esmės tai reiškė, kad ne mokiniai gali rinktis mokyklą, o priešingai – mokykla gali rinktis mokinius. Nors daugelis pasaulio šalių kalba apie tai, kad mokyklos turi prisitaikyti prie mokinių poreikių, o ne atvirkščiai. Žinoma, tiek kitos šalys, tiek ir Lietuva nesiruošia uždaryti specialiųjų mokyklų, kurios ir toliau atliks savo funkciją: organizuos ugdymą, teiks reikalingą pagalbą didelių ir labai didelių poreikių turintiems vaikams, jas galės ir toliau rinktis mokiniai ir jų tėvai“, – sako I. Gaižiūnas.
Nors šiandien net 90 proc. SUP turinčių vaikų mokosi bendrose klasėse ir darželių grupėse su savo bendraamžiais, ŠMSM atstovo teigimu, situacija toli gražu nėra ideali, todėl visa švietimo sistema turi judėti link didesnio lankstumo ugdymo organizavimo procese bei pačiose pamokose.
„Vis dar girdime apie atvejus, kuomet mokytojo padėjėjas palydi vaiką iki klasės ir išeina arba atvirkščiai – švietimo pagalbos specialistas išsiveda vaiką iš klasės ir dirba su juo tik individualiai. Tai turi keistis. Taip pat turime kalbėti ir apie klasės, kaip mokymosi erdvės, pokyčius. Pavyzdžiui, jeigu SUP turinčiam vaikui nesiseka mokytis bendrojo ugdymo klasėje, galbūt vertėtų pagalvoti apie laikinų mažesnių grupių formavimą tam tikroms veikloms ar pamokoms mokymuisi pagal galias, tuo pačiu metu jų neizoliuojant ir įtraukiant į kitas ugdymo, kultūrines, pažintines, sportines, žaidimų bendras veiklas ,“ – svarsto I. Gaižiūnas.
Pašnekovas pabrėžia – nors svarbiausius pokyčius šioje srityje numatyta įgyvendinti iki 2024 metų, ši data nėra nei įtraukiojo ugdymo pradžia, nei pabaiga. Įtraukusi ugdymas yra nuolatinis procesas, kurio metu bus siekiama ieškoti geriausio būdo ugdyti mokinį ir auginti jų galias ir gebėjimus, dėl to tobulinti specialistų žinias, kompetencijas ir nuostatas, kaip įmanoma užtikrinti švietimo pagalbą ir didinti jos prieinamumą, atitinkamai didinant ir finansavimą.
„SUP turinčių vaikų bendrosiose ugdymo mokyklose skaičius stipriai ir nepadidės, kadangi didžioji dalis šių vaikų jau dabar mokosi bendrosios paskirties mokyklose. Taigi šiandien svarbiausias mūsų tikslas yra atliepti jau dabar tokiose klasėse besimokančių vaikų poreikius ir pasiruošti priimti iš specialiosios mokyklos atėjusį ar jos nesirenkantį vaiką“, – sako ministrės patarėjas.
Mokyklos vadovas: pokyčiams sudarytos idealios sąlygos
Fizinei mokyklų ugdymo aplinkai pritaikyti specialiųjų poreikių vaikams ŠMSM yra suplanavusi skirti 17,5 mln. eurų. Pinigai bus skirti savivaldybėms, kurios kartu su regionų plėtros tarybomis turės susitarti, kurios mokyklos bus atnaujintos panaudojant skirtą finansavimą.
Tai, kad ministerijos ir savivaldybių bendradarbiavimas ir pagalba mokyklai yra labai svarbi organizuojant įtraukųjį ugdymą, neabejoja ir bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose mokomi SUP turintys vaikai, vadovai. Nuo 1990 m. įtraukiojo ugdymo vertybes puoselėjančios Kauno Kovo 11-osios mokyklos direktoriaus Stanislovo Milašiaus teigimu, šiandien yra sudarytos kone idealios sąlygos pokyčiams.
„Kai tik pradėjome kalbėti apie įtraukųjį ugdymą, abejonių buvo kur kas daugiau nei yra šiandien. Nuo pat pradžios aktyviai bendradarbiaujame su Kauno miesto savivaldybe, kuri atsižvelgdama į mūsų poreikius, skiria finansavimą, padeda įvairiose situacijoje, steigia reikiamus etatus. Supratimas ateina per veiklas, patirtis, buvimą kartų. Darbas ilgas, bus sėkmių ir nesėkmių, tačiau jei yra teisingas požiūris ir užsispyrimas – viskas įmanoma“, – sako S. Milašius.
Nauda bendruomenei
Pašnekovui antrina ir prieš metus Joniškio „Saulės“ pagrindinei mokyklai vadovavęs, dabar Joniškio savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas užimantis Tomas Armonavičius. Jo teigimu, šiandien girdima aiški ministerijos pozicija, matomos aiškios kryptys ir skiriamos lėšos yra išties didelė pagalba ugdymo įstaigoms, todėl tereikia tinkamo požiūrio.
„Finansavimo iš Švietimo, mokslo ir sporto bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, mano nuomone, tikrai užteko, kad sukurtume tai, ką šiandien turime. Žinoma, reikėjo dalyvauti projektuose, patiems rodyti iniciatyvą, bet toks yra mūsų darbas ir tikslas. Na, o nauda akivaizdi ne tik vaikams, turintiems SUP, bet ir visai bendruomenei. Mūsų kraštiečiai nebijo kitaip atrodančių ar mąstančių žmonių. Jie matę, augę, bendravę, mokęsi kartu su tokiais žmonėmis“, – pasakoja T. Armonavičius.
Šiuo metu Joniškio „Saulės“ pagrindinėje mokykloje mokosi 48 SUP turintys vaikai. Mokykloje įsteigtos ir 3 lavinamosios klasės, skirtos didelį ir labai didelį intelekto sutrikimą turintiems vaikams, taip pat veikia socialinių įgūdžių klasė mokiniams iki 21 metų. Mokykloje šiuo metu baigiamas projektas emocinį sutrikimą turinčių vaikų ugdymui, modernizuojamas trečias mokyklos aukštas, kuriamos naujos erdvės papildomos paslaugoms.
„Kai kambaryje nedega šviesa – įeiti į jį baisu. Lygiai tas pats yra ir su įtraukiuoju ugdymu. Kai nesusiduri su SUP turinčiais vaikais, kai apie juos nieko nežinai – lieka erdvės baimei, tačiau uždegus šviesą pokyčiams pradedi matyti, suprasti ir viskas tampa kur kas aiškiau“, – sako T. Armonavičius.
Specialistų skaičius nuosekliai auga
Tam, kad mokyklos gautų kuo daugiau reikiamos pagalbos ugdant specialiųjų poreikių turinčius vaikus, ŠMSM yra pradėjusi regioninių specialiojo ugdymo centrų steigimą. Tai, kaip aiškina I. Gaižiūnas, bus konsultacinio tipo įstaigos, kurių specialistai, esant poreikiui, galės atvykti į mokyklas, dalyvauti ugdymo procese, pamokose, konsultuoti mokytojus, švietimo pagalbos specialistus, padėti jiems atrasti geriausius būdus ugdyti konkretų vaiką turintį net ir didelių ar labai didelių SUP.
Ministerija taip pat jau baigia parengti universalaus dizaino ugdyme gaires, kurios padės mokykloms suprasti, kokius sprendimus turi priimti, kaip organizuoti pamokas, kokias geriau būtų pasirinkti ugdymui skirtas priemones, gerąja linkme keisti klasės aplinką ir tapti atviresnėmis visiems mokiniams.
„Pavyzdžiui, ne visos klasės privalo turėtų dviviečius, trimis eilėmis sustatytus stalus. Jei vaikas turi sensorinių iššūkių, galbūt jam reikalinga asmeninė erdvė, kurioje pvz., niekas nesiliestų ir neliestų jo daiktų, būtų sava tvarka. Tam yra labai paprasti ir daug nereikalaujantys investicijų sprendimai, kuriuos atrasti mokyklai padės ruošiamos gairės. Jos skatins pačias mokyklas kitaip pasižiūrėti į klasės aplinką ir joje įgyvendinamą ugdymo procesą“, – aiškina ŠMSM ministrės patarėjas.
Didelį dėmesį ŠMSM skiria ir specialistų ruošimui bei mokytojų kompetencijų kėlimui. Šiuo metu 42 savivaldybėse jau yra parengta beveik 100 konsultantų, kurie padės mokykloms pritaikyti bendrąsias ugdymo programas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. Kartu su šalies universitetais ministerija kuria nacionalines kvalifikacijos tobulinimo programas, kurios turėtų startuoti ateinantį pavasarį. Šios programos leis mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams įgyti reikalingų žinių ir įgūdžių dirbti su įvairių poreikių turinčiais vaikais, labai svarbu, kad šios programos bus praktinės.
Per pastaruosius metus didinamas ir švietimo pagalbos specialistų skaičius – 2018 m. mokytojų padėjėjų Lietuvoje buvo 1783, šiandien jų yra 3597, nuosekliai auga ir kitų švietimo specialistų skaičius.
„Per ketverius metus dvigubai padidinome švietimo pagalbos finansavimą. Taip pat auga priėmimas į specialiosios pedagogikos studijų programas. 2019 m. į specialiosios pedagogikos studijas buvo priimta 17 pirmakursių, o 2022 turėjome jau 127. Jei tokiais tempais būtų ruošiami specialistai dar 5-6 metus, turėtume pakankamai reikiamų specialistų. Lygiagrečiai turime ir perkvalifikavimo studijų programas, skirtas esamiems pedagogams, kurie gali įgyti specialiosios pedagogikos kvalifikaciją“, – pasakoja I. Gaižiūnas.
Lanksčių ugdymo modelių taikymas ir skirtingų gebėjimų turinčių mokinių įtrauktis atsižvelgiant į šeimų poreikius yra skatinami ES fondų finansuojamomis priemonėmis.