Net 43 proc. visos pasaulyje suvartojamos mėsos sudaro paukštiena ir jos gaminiai, tad tai yra vienas svarbiausių gyvūninių baltymų šaltinių, nuo kurio kokybės priklauso ir žmonių sveikata.
„Mėsos kokybei didžiausią įtaką daro gyvūnų gerovė auginimo laikotarpiu: higiena, sveikas ir natūralus maistas neribotais kiekiais, streso nebuvimas ir galimybė elgtis natūraliai, pavyzdžiui, kapstytis ir šokinėti ant laktų. Geresnėmis gerovės sąlygomis užaugintos „žaliųjų fermų“ vištienos maistinė vertė yra didesnė, jos galiojimo laikas ilgesnis, o kulinarinės savybės geresnės“, – sako Lenkijos pašarų ir paukštininkystės įmonės „Wipasz“ generalinis direktorius Jozefas Wisniewski.
„Žaliosiose fermose“ stengiamasi sukurti tokias vištų auginimo sąlygas, kurios leidžia paukščiams elgtis pagal savo prigimtį.
„Čia viščiukai gali laisviau judėti ir gauti natūralios šviesos dėl pastatuose esančių langų. Standartiniai pakratai pakeisti absorbuojančiomis granulėmis, leidžiančiomis viščiukams kapstytis. Be to, viščiukams duodami antistresiniai žaislai. Taip pat „žaliosiose fermose“ viščiukai gali neribotai naudotis šviežiu vandeniu ir 100 proc. natūraliu maistu, papildytu žolelėmis. Jau kelerius metus lesaluose naudojame augalinius ekstraktus, kurie teigiamai veikia mūsų viščiukų sveikatą: gerina virškinimo trakto mikroflorą, mažina žarnyno gleivinės uždegimą ir lakiojo amoniako gamybą žarnyne. Daugybė prevencinių priemonių leido atsisakyti ir antibiotikų naudojimo“, – sako J. Wisniewski.
Geresnes paukščių gyvenimo sąlygas užtikrina ir „žaliųjų fermų“ paukštidėse papildomai įrengtos laktos poilsiui, vandens šildytuvai, moderni vėdinimo sistema bei šildomos grindys, kurios leidžia pašalinti drėgmę paukštidėse ir sumažina kvapų išsiskyrimą.
Pasitelkti mokslininkai
„Žaliųjų fermų“ paukštininkystės veikla vykdoma bendradarbiaujant su Lenkijos viščiukų tyrimų centru, kuris yra pažangiausias tokio pobūdžio mokslinių tyrimų padalinys visoje Europoje.
„Lenkijos viščiukų tyrimų centras laikosi tarpdisciplininio požiūrio į veislininkystę. Pirmiausia, dėmesį skiriame žmonių sveikatai. Siekdami ištirti „žaliųjų fermų“ viščiukų mėsos kokybę, bendradarbiaujame su įvairių šalies universitetų medicinos fakultetais, juose dirbančiais kardiologais ir klinikinės mitybos specialistais. Antra, bendradarbiaudami su Lenkijos mokslų akademija, siekiame vykdyti klimatui neutralią veiklą ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisiją iki nulio“, – pažymi „Wipasz“ generalinis direktorius.
J. Wisniewski pasakoja, kad siekiant sumažinti verslo poveikį aplinkai, fermose naudojama saulės energija, o gyvūnų išmatos naudojamos kaip natūrali trąša pasėliams ir žaliava biodujoms gaminti. Taip pat „žaliųjų fermų“ produktai yra supakuoti tvariau – jų pakuotėms sunaudojama net 80 proc. mažiau plastiko, lyginant su įprastomis mėsos produktų pakuotėmis.
Svarbi ir žmogaus, ir gyvūnų, ir planetos gerovė
Su „žaliųjų fermų“ produkcija Lietuvos gyventojai gali susipažinti „Lidl“ parduotuvėse. Ribotą laikotarpį nuo vasario 13 d. jose bus galima įsigyti įvairių „žaliųjų fermų“ vištienos produktų – sparnelių, šlaunelių, blauzdelių ir krūtinėlių filė. Be to, nuolatiniame „Lidl“ parduotuvių asortimente pirkėjams siūlomas ir rudasis mėsinis viščiukas, kuris yra auginamas ilgiau nei įprastai – net 56 dienas, o auginimo metu nenaudojami jokie antibiotikai.
„Nuolat bendradarbiaujame su gamintojais ir ūkininkais, kurie skiria daug dėmesio mums itin svarbiems aspektams, tai yra – žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir aplinkosaugai. „Žaliosios fermos“ yra puikus pavyzdys, kaip galima suderinti visus šiuos tris tikslus ir kartu užtikrinti klientams itin geros kokybės produkciją“, – pasakoja Rasa Didjurgytė, „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė.