Trenerė Greta Briedytė įsitikinusi – pradėti bėgioti gali kone kiekvienas, tačiau tam, kad bėgimas taptų ne tik malonumu, bet ir teiktų naudą sveikatai, svarbu tai daryti teisingai. O naudų – tikrai ne viena: tvirtesnis kūnas, auganti ištvermė, užplūdusi energija ir, žinoma, geresnė emocinė sveikata.
„Dažnai žmonėms atrodo, kad bėgimas – natūralus procesas, tačiau iš tiesų nėra visai taip. Galbūt kažkada anksčiau, kai žmonių gyvenimo būdas buvo kitoks, norėdami išgyventi turėjome medžioti ar slėptis, bėgimas mums buvo įprastas dalykas, o dabar, kai kasdienybėje bėgti beveik netenka, turime mokytis tai daryti teisingai“, – sako G. Briedytė ir pradedantiesiems bėgikams bėgimą jaukintis palaipsniui.
Svarbiausia – nepersistengti ir užsibrėžtų tikslų siekti nuosekliai, nealinant organizmo. Pavyzdžiui, bėgimą kaitalioti su ėjimu, apsibrėžiant racionalų laiką – tarkim, vieną minutę bėgti ramiu tempu, kitą minutę eiti greitesniu žingsniu ir taip kartoti tiek kartų, kiek norisi.
Tam, kad bėgimas būtų išties naudingas, vertėtų atkreipti dėmesį ir į organizmo siunčiamus signalus, stebėti savo širdies ritmą.
„Koks širdies ritmas turėtų būti bėgimo metu – labai individualu, tačiau apsiskaičiuoti orientacinį maksimalų tašką galima pagal paprastą formulę: iš 220 atimkite savo amžių. Pavyzdžiui, jeigu jums 40 metų, maksimalus pulsas turėtų neviršyti 180 tvinksnių per minutę. Tik nepamirškite, kad kalbame apie maksimumą – jo tikrai nerekomenduoju siekti per kiekvieną treniruotę. Įprastas širdies ritmas bėgimo metu turėtų siekti 130-150 tvinksnių per minutę – tai bus pakankamai nedidelis, tačiau ištvermę gerinti padedantis krūvis“, – pataria G. Briedytė.
Prieš pradedant bėgioti, vertėtų pasidomėti ir teisingos bėgimo technikos subtilybėmis – pirmiausia, įprasti bėgti mažesniais žingsniais, išlaikant maždaug 170 žingsnių per minutę ritmą. Tam, kad apkrova kūnui pasiskirstytų teisingai, reikėtų stengtis nekulniuoti, labiau fokusuotis į priekinę pėdos dalį ar visą pėdą.
Svarbu ne tik teisingai bėgti, bet ir tinkamai pasiruošti bėgimui
Norintiems nepritrūkti energijos ir turėti pakankamai ištvermės , be abejonės, būtina pagalvoti ir apie mitybą. Ypatingai, jei ruošiatės bėgti ilgesnes distancijas. Sočiai prisikirsti prieš pat bėgimą tikrai nėra geriausias sprendimas, tačiau ir badauti nereikėtų.
Trenerė Greta rekomenduoja pavalgyti rekomenduoja likus kelioms valandoms iki bėgimo – taip nesijausite apsunkę, organizmas galės susitelkti ne į virškinimo procesus, o į raumenų darbą. Jei vis tik jaučiatės išalkę, likus pusvalandžiui ar valandėlei iki bėgimo suvalgykite bananą ar javainių batonėlį – alkį numalšinsite ir energijos papildomai įgausite.
Visai kas kita, kuomet kalbame apie vandenį – jo šalia savęs reikėtų turėti ir prieš bėgimą, ir jo metu, ir pasiekus finišo tiesiąją. Tačiau kaip pastebi sertifikuota vandens someljė Aistė Miliūtė, vanduo vandeniui nėra lygus.
„Iš specialių mineralinio vandens gręžinių išgaunamas natūralus vanduo turi daugybę naudingų junginių, kurie gyvybiškai svarbūs žmogaus organizmui. Deja, to paties negalėčiau pasakyti apie filtruotą vandenį. Priklausomai nuo filtravimo būdo, dalis ar net daugelis šių medžiagų yra pašalinamos, todėl vandens nauda organizmui mažėja, jį gerdami nepapildome organizmo reikalingais mineralais, o aktyviai sportuojantiems tai ypatingai svarbu“, – sako A. Miliūtė.
Bėgikams ir ne tik jiems vandens someljė pataria rinktis ne filtruotą, o natūraliai šarminį „Akvilės“ vandenį. Jis ne tik papildo organizmą visu kompleksu būtinųjų mineralinių medžiagų, bet ir neutralizuoja pieno rūgštį, kuri išsiskiria raumenyse sporto metu.
Nors įprastai daugiau vandens išgeriame po sporto, A. Miliūtė primena – pakankamą jo kiekį būtina išgerti dar prieš bėgimą. Tai padės sumažinti neigiamą dehidratacijos poveikį aktyvaus sporto metu.
„Likus 2-3 valandoms iki bėgimo, rekomenduojama išgerti maždaug pusę litro natūralaus šarminio vandens, tačiau tai daryti reikėtų ne vienu ypu, o po truputėlį gurkšnojant. Likus pusvalandžiui iki bėgimo, patartina išgerti dar maždaug stiklinę vandens – tai padės užtikrinti, kad skysčių organizmas nepritrūks. Vandenį gurkšnokite ir bėgimo metu, atsižvelgdami į fizinį intensyvumą. Jei vandenį gersite reguliariai, po sporto net neturėtumėte jausti didelio troškulio, nes organizmas tiesiog neturės galimybių dehidratuoti“, - sako A. Miliūtė.
Vandens someljė pastebi, kad dalis žmonių labiau mėgsta gazuotą mineralinį vandenį, o kiti atvirkščiai – angliarūgštės burbuliukų privengia, nes mano, kad visi gazuoti gėrimai yra nesveiki. Tad kokį rinktis intensyviai sportuojantiems?
A. Miliūtė paaiškina: pati angliarūgštė įtakos mineralinio vandens kokybei ir neigiamo poveikio sveikatai neturi. Priešingai, burbuliukai netgi gali padėti vandenyje esančias mineralines medžiagas greičiau įsisavinti, tačiau bėgikams juo mėgautis patartina tik po treniruočių, nes gazuotas mineralinis vanduo visuomet yra rūgštinis. Turintis savyje daugybę mineralų, organizmui jis labai naudingas, tačiau nepadeda neutralizuoti raumenyse išsiskiriančios pieno rūgšties.
„Jei prieš bėgimą išgėrėte nepakankamai natūralaus šarminio vandens, jaučiate silpnumą, stipriai troškina – tikrai drąsiai rinkitės gazuotą stiprios mineralizacijos vandenį, pavyzdžiui, „Birutę“ ar „Vytautą“. Gazuotas natūralus mineralinis vanduo padės organizmui greičiau atsistatyti po intensyvios treniruotės ir didelio fizinio krūvio“, – pataria A. Miliūtė.
O tuo, kad rugsėjo 8 dieną vyksiančio Rimi Vilniaus maratono dalyviai natūralaus mineralinio vandens nepritrūktų, pasirūpins „Birštono mineraliniai vandenys“.
Ne pirmus metus maratono dalyvių troškulį malšinantis natūralus mineralinis vanduo „Akvilė“ – vienas didžiausio sporto renginio Lietuvoje rėmėjų – šiais metais į vandens stoteles trasose ir prie finišo linijos pristatys rekordinį kiekį, beveik 19 tūkst. litrų vandens. Susitikime maratone!