Meilė darbe būtina, tačiau vien jos nepakanka
Antrus metus Anykščių A. Baranausko pagrindinėje mokykloje mokytojo padėjėja dirbanti Daiva Kruopienė gavusi pasiūlymą prisijungti prie kolektyvo ilgai nedvejojo, mat, kaip pati teigia, darbas ir bendravimas su vaikais jai visada teikė daug džiaugsmo. Anksčiau dirbusi darželio auklėtoja, taip pat su paaugliais kultūros srityje, permainų neišsigando. Tiesa, prisipažįsta: mintys apie darbą su SUP vaikais iš pradžių kėlė nedidelių dvejonių. „Vis tik nesu iš tų žmonių, kurie bijo iššūkių – man patinka bendrauti ir dirbti su pačiais įvairiausiais žmonėmis", – sako mokytojo padėjėja.
Pagrindinė SUP turinčių vaikų grupė, su kuria dirba D. Kruopienė, tai aktyvumo, dėmesio, elgesio bei skaitymo ir rašymo sutrikimų turintys mokiniai. Mokytojo padėjėja pasakoja, kad kiekvieno mokinio atvejis yra skirtingas, todėl ir priemonių, kaip su jais dirbti, reikia labai įvairių.
„Nuolatos tenka ieškoti priėjimo taškų – kaip prašnekinti vaiką, kaip pasiekti, kad jis dirbtų klasėje, kaip jį nuraminti. Kartais užtenka tiesiog malonaus pokalbio, o kartais tenka pasitelkti ir mokykloje turimas priemones – žaidimus, specialias erdves. Pavyzdžiui, savo mokykloje turime sensorinį kabinetą, kuriame su vaikais klausomės atpalaiduojančios muzikos, turime ir burbulinę sieną, kurią vaikas gali liesti ir taip atsipalaiduoti, 3D erdvę ir kitus atributus, leidžiančius nusiraminti", – pasakoja mokytojo padėjėja.
Svarbi mokytojo padėjėjo darbo dalis – nuolatinis bendradarbiavimas su kitais švietimo specialistais – Vaiko gerovės komisija, kuri konsultuoja specialistus įvairiais klausimais, taip pat logopedais, psichologais. Dirbant su SUP vaikais kiekvieną dieną tenka susidurti su nestandartinėmis situacijomis, todėl mokytojų padėjėjai papildomai lanko specialius mokymus, kurių metu plečia turimas žinias bei tobulina praktinius įgūdžius, kuriuos vėliau pritaiko savo kasdienėse veiklose.
D. Kruopienė neslepia – tikrai ne kiekvienas gali dirbti darbą, kuriame empatija ir ramybė yra didžiausios vertybės.
„Tikriausiai net nereikia sakyti, kad meilė vaikams šiame darbe yra svarbiausia. Vaikas turi jausti, kad yra tau svarbus, kad linki jam gero. Kuomet mane mokykloje pasitinka ratu apspitę vaikai, kartais pasijuntu kaip močiutė, turinti būrį anūkų. Vis tik net jeigu labai myli vaikus, tačiau stokoji kantrybės ir ramybės, tokio darbo dirbti negalės. Mes privalome išlikti ramūs bet kokioje situacijoje, o jų, patikėkite, pasitaiko labai įvairių. Jei nesusitvarkysi su savo emocijomis, gali dar labiau pakenkti mokiniui. Ir priešingai, jei šis matys, kad su juo bendraujama ramiai, greičiausiai atsakys tuo pačiu", – sako mokytojo padėjėja.
Gerieji pavyzdžiai įkvepia nesustoti
Pusantrų metų mokytojo padėjėja dirbanti Elvyra Samuolienė neslepia – iššūkių šiame darbe netrūksta, tačiau nesustoti ir nuolatos judėti į priekį ją skatina didelis noras prisidėti prie sėkmingos SUP turinčių vaikų įtraukties ir matomi gerieji pavyzdžiai.
Moteris tikina – jei netikėtų šio darbo svarba, švietimo sistemoje greičiausiai nedirbtų. Nors iš pradžių dvejonių, kaip ir daugumai, tikrai buvo – nerimą kėlė mintys apie tai, kaip pavyks susitvarkyti su nestandartinėmis situacijomis, kaip į naują darbuotoją klasėje reaguos patys vaikai.
„Mokyklos administracijos, kolegų, specialiųjų pedagogų pagalba pavyko įsilieti ir sėkmingai adaptuotis. Savo akimis jau mačiau ne vieną pavyzdį, kaip iš specialiojo ugdymo skyriaus pas mus atėję specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai sėkmingai baigia mokyklą, tad tikrai neabejoju – darbas, kurį mes atliekame, yra labai svarbus", – sako E. Samuolienė.
Pašnekovė įsitikinusi: nuo 2024 m. laukiantys pokyčiai švietimo sistemoje, kai visos Lietuvos mokyklos ir darželiai privalės užtikrinti galimybę vaikams, turintiems SUP, mokytis kartu su savo bendraamžiais, yra didelė paspirtis siekiant mažinti nelygybę visuomenėje.
„Lietuva sėkmingai ruošiasi svarbiems pokyčiams. Dalis mokyklų jau ne vienerius metus organizuoja įtraukųjį ugdymą, daug dėmesio tam skiria ir Švietimo mokslo ir sporto ministerija. Juk SUP turintys vaikai yra tokie pat lygiateisiai kaip ir mes visi, tad kodėl jie turėtų būti atskirti ar kažkaip išskirti? Visi norime būti mylimi, patirti džiaugsmą ir mokymosi sėkmę", – sako Elvyra.
Sėkmei itin svarbu sukurti tarpusavio ryšį
Ne tik puikūs santykiai su vaikais yra raktas į sėkmę dirbant mokytojo padėjėju. Panevėžio „Vyturio" progimnazijos pradinių klasių mokytoja Vita Čingienė įsitikinusi – šioje profesijoje labai svarbus yra ir tarp pačių ugdymo specialistų kuriamas ryšys.
„Dirbant kartu man svarbiausia išlaikyti lygiateisiškumo principą. Esame komanda, todėl mūsų pamokose nėra pasiskirstymo, kieno vaidmuo svarbesnis. Labai svarbu atsižvelgti į kolegos pastabas, įžvalgas. Juk galbūt vienose situacijose aš vaiką matysiu geriau, o kitose geriau jį matys mokytojo padėjėja. Tik reflektuojant pavyksta atrasti tą aukso viduriuką – tai, kas geriausia ir tinkamiausia pačiam mokiniui", – teigia V. Čingienė.
Naujai susibūrusioms mokytojų bei jų padėjėjų komandoms pedagogė pataria nesivaikyti stereotipų ar kitų patarimų. Vietoje to kur kas geriau ieškoti sąveikos taškų savo darbinėje aplinkoje – pirmiausia, įsiklausyti į kolegos nuomonę, mat tik tuomet, kai sutariama dėl ugdymo proceso, galima pradėti siekti rezultatų.
„Mokytojo ir mokytojo padėjėją turi jungti vienas bendras tikslas – tai siekis, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turintis vaikas kiekvieną dieną patirtų sėkmę. Dirbti reikia taip, kad vaikas jaustųsi lygiavertis su kitais. O kaip tai padaryti – kiekvieno klasėje dirbančio specialisto kompetencijų ir tarpusavio bendradarbiavimo klausimas", – sako V. Čingienė.
Panevėžio „Vyturio" progimnazijoje dirbanti mokytojo padėjėja Donata Šeibokienė priduria – be nuolatinės komunikacijos ir bendradarbiavimo tarp mokytojo ir mokytojo padėjėjo siekti rezultatų praktiškai neįmanoma.
„Dirbdami su konkrečiais mokiniais, mokytojo padėjėjai per ilgesnį laiką pažįsta mokinius, žino, kas jiems sunkiausiai sekasi, kur reikia pasitempti, į ką labiau atkreipti dėmesį, – sako D. Šeibokienė. – Kai yra stipri komanda, suinteresuota sėkmingu visų mokinių ugdymu, tuomet visi iššūkiai yra įveikiami. Džiugu, kad mūsų mokykloje specialistų komanda būtent tokia ir yra – vieninga. Tik dalindamiesi įžvalgomis tarpusavyje, galime atrasti geriausius būdus, kaip efektyviai padėti kiekvienam mokiniui", – teigia pašnekovė.
Lanksčių ugdymo modelių taikymas ir skirtingų gebėjimų turinčių mokinių įtrauktis atsižvelgiant į šeimų poreikius yra skatinami ES fondų finansuojamomis priemonėmis.