Naujoji realybė
Darbo paieškų schema visiems puikiai žinoma: suradus dominantį skelbimą internete, tereikia išsiųsti gyvenimo aprašymą elektroniniu paštu ir laukti žinių – pakvies į darbo pokalbį ar ne. Tačiau kaip pastebi portalo CVmarket.lt marketingo vadovė Raimonda Taparėlytė, mums įprastus scenarijus pastaraisiais metais kaip reikiant pakoregavo pandemija.
Naujoji realybė jau nebeturėtų stebinti: dauguma darbo pokalbių vyksta išskirtinai internetu, o gyvai susitikti ir aptarti karjeros galimybių įprastai kviečiami tik paskutiniame atrankos etape dalyvaujantys pretendentai.
„Pačioje atrankoje, nors ji ir virtuali, kandidatams pateikiami klausimai nepakito. Pasikeitė tik tai, kad virtualiam pokalbiui neišvengiamai reikalingas kompiuteris, internetas ir, be abejonės, tam tikros skaitmeninio raštingumo žinios. Būtent čia ir susiduriame su problemomis: kandidatai turi išmanyti technologijas, mokėti naudotis vaizdo kamera, tinkamai sureguliuoti garsą“, – sako R. Taparėlytė.
Kaip pasakoja pašnekovė, suprasdamos esamą situaciją, kai kurios įmonės stengiasi sukurti visiems kandidatams patogias sąlygas – pavyzdžiui, savo biuruose įrengė specialias patalpas, kuriose kandidatai gali virtualiai sudalyvauti pokalbyje dėl darbo ir nesirūpinti techniniais niuansais. Vis dėlto įmonių, kurios pačios rūpintųsi skaitmeninio raštingumo žinių neturinčių kandidatų patogumu -mažuma. Kur kas dažniau viskuo pasirūpinti tenka patiems kandidatams.
Baimės, kurių galima atsikratyti
Ar virtualus pokalbis kuo nors skiriasi nuo gyvo bendravimo? Teoriškai, galbūt ir ne, tačiau praktikoje nepratusiems bendrauti nuotoliniu būdu, užmegzti sklandų pokalbį virtualiai gali būti kur kas sudėtingiau, nei bendraujant gyvai.
Kaip pastebi R. Taparėlytė, kandidatams į darbo pokalbį neretai koją pakiša kamerų baimė, taip pat atsiradęs jaudulys dėl techninių kliūčių. Dažnu atveju kompiuteryje tenka įsidiegti specialias nuotoliniams susitikimams skirtas programėles, susikurti paskyras prisijungimui, įsijungti vaizdo kamerą, susireguliuoti garsą ir kt., o tam neišvengiamai reikalingos skaitmeninio raštingumo žinios.
„Suprasdami, kad žmonės susiduria su papildomu stresu dėl pačios atrankos formato, atrankų specialistai šiuo metu kandidatus vertina kiek atlaidžiau. Vis tik galima pastebėti, kad išmaniosiomis technologijomis nuolatos besinaudojantys kandidatai atrankų metu išties jaučiasi geriau ir mažiau jaudinasi, – sako specialistė. – Dėl susiklosčiusių situacijų, virtualiose atrankose teko dalyvauti net ir tiems, kurie skaitmeninėmis technologijoms įprastuose savo darbuose visiškai nesinaudoja. Be abejonės, jiems šie pasikeitimai sukelia daugiau streso.“
Situacijų pasitaiko įvairių – neveikia vaizdo kamera, nepavyksta prisijungti prie pokalbio, o prisijungus – tinkamai susireguliuoti vaizdo. Marketingo vadovė prisimena situaciją, kuomet kandidatui niekaip nepavyko susitvarkyti su išmaniosiomis technologijomis. Po kelių nesėkmingų bandymų darbdavys pats bandė susisiekti su kandidatu jo nurodytu telefonu, tačiau jis taip ir nepakėlė ragelio.
Mokytis – lengva, klausti – ne gėda
Jokių abejonių – prasidėjus pandemijai, skaitmeninio raštingumo poreikis išaugo. Kaip pastebi R. Taparėlytė, daugiausiai sunkumų šioje srityje patiria vyresnio amžiaus, su technologijomis rečiau susiduriantys gyventojai. Vis tik ir jiems galimybių mokytis netrūksta. Viena iš jų – nemokami skaitmeninio raštingumo užsiėmimai „Prisijungusi Lietuva“ programoje, kuriais siekiama ne tik padėti prisijaukinti naujausias technologijas, bet ir parodyti, kaip skaitmeninis raštingumas gali padėti palengvinti kasdienį gyvenimą.
Kaip pasakoja projekto „Prisijungusi Lietuva“ lektorė Agnė Kunsevičienė, viso paruošta per 50 skirtingų savarankiško mokymosi temų, tad jos tinkamos įvairaus amžiaus gyventojams norintiems pagerinti savo skaitmeninio raštingumo žinias arba mokymuose bibliotekose viską pradėti nuo nulio.
„Būna, kad žmonės į mokymus ateina turėdami tam tikrų išankstinių nuostatų. Jie baiminasi, kad nesugebės kažko padaryti, jiems nepavyks atlikti užduočių, juk nauji dalykai visuomet gąsdina. Vis tik pradėję mokslus dauguma iš karto supranta skaitmeninių žinių naudą ir tęsia iki galo“ – sako specialistė.
Mokymų lektorė prisimena ir ne vieną sėkmės istoriją, kuomet skaitmeninio raštingumo mokymai dalyviams atvėrė naujas perspektyvas darbo rinkoje.
„Mūsų mokymų temos – labai įvairios. Dalyviai rengia savo pačių gyvenimo aprašymus, mokosi rašyti motyvacinius laiškus, rengti virtualias prezentacijas bei įdomiai jas pristatyti klausytojams. Visa tai ne vienam padeda tolimesnėse karjeros perspektyvose, atveria naujus kelius, leidžia rinktis iš platesnio darbo pasiūlymų rato“ – sako A. Kunsevičienė.
Šalies gyventojai kviečiami mokytis skaitmeninio raštingumo pradedančiųjų mokymuose arba gilinti žinias savarankiškai. Iki rugsėjo mėnesio užsiėmimai vis dar vyksta viešosiose Lietuvos bibliotekose. Užsiregistruoti į nemokamus užsiėmimus galima telefonu 862020691 ar el. paštu mokymai@vipt.lt. Veikloms pasibaigus, mokytis skaitmeninio raštingumo bus galima savarankiškai interneto svetainėje www.prisijungusi.lt.
Užsakymo nr.: PT_87986537