Tačiau nuo ko pradėti? Kaip įmonės gali užtikrinti darbuotojų emocinę gerovę ir lavinti šias kompetencijas? Ir kokiais geraisiais pavyzdžiais verslai turėtų vadovautis? Plačiau apie tai pasakoja vadovavimo ir lyderystės ugdymo organizacijoms partnerė Renata Misevičienė bei „Lindström“ žmogiškųjų išteklių partnerė Lietuvoje Vilma Šeštavickaitė.
Emocinės kompetencijos – kas tai ir kaip jas lavinti?
Paprasčiausias emocinių kompetencijų apibūdinimas yra gebėjimas atpažinti emocijas, suprasti, kokios situacijos ar įvykiai jas sukelia ir galėjimas konstruktyviai šias emocijas valdyti, jų neužgniaužiant ar, priešingai, neišliejant ant kitų.
Pasak R. Misevičienės, emocinės kompetencijos lygiai tiek pat svarbios tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Aiškus ir empatiškas vadovo bendravimas užtikrina, kad komanda suprastų tikslus, kryptis bei tam reikiamas sąlygas ir kartu suvoktų realias galimybes, o rami reakcija į krizes suteikia stabilumo jausmą. Darbuotojams tuo tarpu emocinė kompetencija padeda išlaikyti produktyvumą, stiprina tarpasmeninius santykius, leidžia efektyviau spręsti nesutarimus, netgi didina karjeros galimybes.
„Emociškai brandžioje organizacijoje vyrauja teigiama atmosfera, pasitikėjimas, produktyvūs konfliktai. Empatiški vadovai didina darbuotojų lojalumą ir pasitenkinimą, taip sumažindami darbuotojų kaitą“, – sako ekspertė.
V. Šeštavickaitė teigia, kad emocinės kompetencijos darbovietėje tampa vis svarbesnės ir pasaulinių neramumų sūkuryje. „Pastebime, kad vis daugiau įmonių kalba apie emocinės gerovės kūrimą, atsiranda vis daugiau iniciatyvų šioje srityje. Ši tema tapo ypač aktuali pandemijos bei karo iššūkių akivaizdoje.“
Abi ekspertės sutinka, kad vienas iš geriausių pirmųjų žingsnių emocinių gebėjimų ugdymo link – organizuoti darbuotojams mokymus, orientuotus į „minkštųjų“ kompetencijų lavinimą, savistabą ir savivoką. Idealiu atveju šių mokymų dalyviai turėtų matyti įgytų žinių naudą ne tik darbinėse situacijose, bet ir asmeniniame gyvenime ir jausti tobulėjantys visapusiškai – ir kaip profesionalai, ir kaip individai. Žinoma, svarbu atsižvelgti ir į asmeninius darbuotojų poreikius bei stengtis juos užtikrinti – kurti pritaikytus asmeninio ugdymo planus, suteikti lankstaus darbo galimybes, užtikrinti teisingą atlygį ir organizuoti periodiškus pasikalbėjimus.
R. Misevičienė taip pat įsitikinusi, kad būtina didinti sąmoningumą apie emocinių kompetencijų svarbą plačiojoje visuomenėje, nuo pat ankstyvojo amžiaus, bei kurti darbo vietose palaikančią ir atvirą kultūrą, skatinančią kalbėjimą apie emocijas. Ekspertės nuomone, privalu gerinti ir prieinamumą prie emocinės sveikatos paslaugų: „Darbdaviai turėtų teikti psichologinę paramą ir skatinti darbuotojus naudotis šiomis paslaugomis be stigmatizacijos baimės.“
„We Care“ kultūra ir kodėl ji veikia
„Lindström“ žmogiškųjų išteklių partnerė V. Šeštavickaitė pasakoja, kad savo įmonėje tiek pasauliniu, tiek regioniniu mastu jau ne vienerius metus stengiasi įvairiais būdais atliepti darbuotojų emocinius poreikius ir įmonės filosofiją vadina „We Care“ kultūra. „Kuo labiau pažįstame save, tuo geriau galime suprasti ir kitus, taip prisidėdami prie sąmoningų ir noriai bendradarbiaujančių žmonių bendruomenės augimo. Toks holistinis požiūris į save bei organizaciją sukuria ne tik tvarų, ilgalaikį pasitenkinimo darbu efektą, bet ir teigiamą klientų patirtį“, – naudas vardija V. Šeštavickaitė.
Tai, kad ši strategija veikia, atsispindi „Lindström“ darbuotojų atsiliepimuose – šiuo metu įmonės „Employee Net Promoter Score“ (eNPS), parodantis darbuotojų pasitenkinimą darboviete, siekia net 68 balus, o tai yra ypač aukštas balas, turint omenyje, kad 50 ir aukštesniu įvertinimu gali pasigirti tik įtakingiausi pasaulio verslai. Be to, V. Šeštavickaitė pabrėžia, kad pastarosios eNPS apklausos metu būtent darbuotojų gerovės ir darbo bei asmeninio gyvenimo balanso klausimai buvo pirmajame plane.
Konkretūs būdai, kuriais „Lindström“ siekia savo tikslų, apima jau minėtus emocinių kompetencijų mokymus, kuriuose praėjusiais metais dalyvavo įmonės vadovų komanda, o šiais – didžioji dauguma darbuotojų nuo klientų aptarnavimo, pardavimų, pirkimų iki gamybos bei operacijų komandų. „Lindström“ taip pat suteikia savo darbuotojams sveikatos ir nelaimingų atsitikimų draudimą bei prieigą prie psichologinės sveikatos platformos „Mindletic“, organizuoja įvairius komandinius renginius, skatina kolegas atostogauti ir nepersidirbti, o darbo vietoje nuo praeitų metų netgi atsirado galimybė pasimėgauti atpalaiduojančiais masažais.
V. Šeštavickaitė įsitikinusi, kad prevenciniai veiksmai darbuotojų gerovei yra būtini. „Mums rūpi komandos mikroklimatas, tad žmones nuolat skatiname pirmiausia pasirūpinti savimi, atpažinti savo jausmus ir išgyvenimus bei nebijoti jais dalintis. Mūsų tikslas – išgirsti ir laiku suteikti reikiamas žinias, priemones streso valdymui, taip išvengiant perdegimo ar kitų nemalonių jausmų.“
Socialinės įtraukties svarba
R. Misevičienė pabrėžia ir socialinio įsitraukimo vaidmenį darbovietėje. „Nors emocinių kompetencijų ugdymas dažnai susijęs su asmeniniu darbu ir savęs pažinimu, darbdaviai taip pat gali labai prisidėti prie šio proceso ir padėti savo darbuotojams. Didžiausia paskata – pavyzdys, kai visa organizacinė aplinka skatina atvirumą, sąžiningumą ir palaikymą. Keli pavyzdžiai: aiškus vertybių ir darbo principų komunikavimas, konstruktyvaus grįžtamojo ryšio dalinimosi procesai, sveikos gyvensenos ar socialinės inciatyvos.“
„Lindström“ žmogiškųjų išteklių partnerė V. Šeštavickaitė tik patvirtina R. Misevičienės žodžius. „Lindström“ nuolat organizuoja įvairius socialinius projektus: jau trečius metus iš eilės tęsia miškasodystės įvairiuose Lietuvos regionuose tradiciją, rengia darbuotojų vaikų piešinių parodas bei kasmetines įmonės šventes. V. Šeštavickaitė teigia, kad šios iniciatyvos ne tik suartina žmones, bet ir suvienija juos prasmingo tikslo link, kas yra ypač svarbu tiek komandiškos dvasios palaikymui, tiek asmeniniam pasitenkinimui ir motyvacijai.
V. Šeštavickaitė įsitikinusi, kad socialines veiklas drauge su komanda tęs ir ateityje bei nuosekliai puoselės rūpesčio kultūrą ir su ja susijusias vertybes. „Deja, ne vienas tyrimas rodo, jog žmonės šiais laikais ypač vieniši, tačiau akivaizdu ir tai, kad niekur nedingsta mūsų pamatiniai poreikiai atsiverti bei žinoti, kad šalia yra tų, kuriems mes rūpime, kurie mus palaiko ir paskatina judėti į priekį. Kaip tik dėl to „We Care“ filosofija mums yra ir visuomet bus visa ko pagrindas.“