Ilgų metų tradicijos
Nuo seno JAV buvo mėgstama paukštiena, tačiau kalakutas anuomet buvo pasirinktas kaip tradicinis patiekalas dėl vienos paprastos priežasties – devynioliktojo amžiaus Amerikoje laukinių kalakutų apylinkėse buvo taip daug, kad jie tapo populiariu ir lengvai gaunamu maistu. Žmonės pradėjo ne tik gaudyti ir gaminti patiekalus iš laukinių paukščių, tačiau ir auginti juos savo ūkiuose. Vienas laukinis kalakutas buvo pakankamai didelis, kad išmaitintų ir gausią šeimą.
Ilgainiui kalakuto kepimas, padėkos žodžiai artimiausiems žmonėms, šventinių paradų centrinėse miestų gatvėse stebėjimas, mažosios šakutės kaulo, kuris dar vadinamas norų kaulu, perlaužimas, ilgi pokalbiai su artimaisiais ir draugais bei maisto aukojimas skurstantiems tapo neginčijamomis tradicijomis amerikiečių šeimose. Bėgant metams ant šventinio stalo šalia Padėkos dienos simboliu tapusio kepto kalakuto buvo galima matyti ir spanguolių padažą, kukurūzų salotas su šonine ir medumi, brokolius, žiedinius kopūstus, bulvių troškinį. Desertui paprastai pasirenkami obuolių ar moliūgų pyragai, pudingas.
Ne veltui sakoma, kad ši šventė yra universali ir nepriklauso jokiai religijai, todėl ją švenčia daugelis. Amerikoje įsikūrus emigrantams iš įvairių šalių taip pat keitėsi ir tradicijos bei patiekalai, bet diena, kurios metu dėkojama už visus metus, atrado savo vietą ir skirtingose kultūrose.
Prezidento malonės gestas kalakutams
JAV Baltieji rūmai švenčių sezoną simboliškai pradeda kasmet suteikiant malonę dviems kalakutams. Iki šiol prezidentų malonę oficialiai gavę kalakutai apsigyvendavo Virdžinijos valstijoje esančiame kalakutyne bei Purdue universiteto tyrimų ir švietimo centre, kur galėdavo ramiai leisti savo dienas ir gauti paukščiams reikalingą rūpestį.
Spėliojama, jog ši linksma bei prasminga tradicija suteikti malonę paukščiui ir galimybę išvengti patiekalo likimo atsirado dar Padėkos dieną įteisinusio A. Linkolno laiku. Tačiau oficialiai šis gestas, kuris leidžia kalakutams išsigelbėti nuo peilio, tapo tradicija 1989 metais, kai prezidentu tapo Džordžas H. W. Bušas, rašoma whitehousehistory.org.
Vis populiarėjanti vištiena
Tiesa, pastaruoju metu vis dažniau pastebima, kad gilias tradicijas turinti istorinė JAV šventė keičiasi ir prisitaiko prie modernėjančios visuomenės. Jei anksčiau prireikdavo didžiulio kalakuto tam, kad būtų galima išmaitinti gausią šeimą, šiandien šeimos nebėra tokios gausios, o kai kurie žmonės Padėkos dieną pasitinka nedideliame artimųjų rate, tad ir vietoje kepto kalakuto dažniau patiekiama kur kas mažesnė, bet ne mažiau vertinga ir maistinga višta.
Kaip skelbia nypost.com, kalakutas nebėra populiariausias Padėkos dienos akcentas. Apklausa rodo, kad net 65 proc. amerikiečių ant savo šventinio stalo ketina patiekti kitus patiekalus. Kalakutas dažniausiai pakeičiamas vištiena, o kartais ir kumpiu. Besikeičiančioms tradicijoms įtaką daro ir kintantys vietos gyventojų mitybos įpročiai, itin opi maisto švaistymo tema, rašoma „Business Insider".
Nenorėdami išmesti didelio kiekio maisto ir rinkdamiesi sveikas alternatyvas besiruošdami Padėkos dienai žmonės kepa vištieną, kurioje esantys baltymai skatina raumenų vystymąsi ir augimą bei padeda palaikyti kūno masės pusiausvyrą. Vištienoje gausu aminorūgščių bei ji naudinga siekiant stiprinti imuninę sistemą.