Išeičių – ne viena
Žemės ūkio ekspertų nuomone, jei sprendimų, kaip užkirsti kelią klimato kaitai nepriimsime šiandien, ateityje iššūkių žemės ūkio sektoriui tik daugės. Klimato pokyčius tiriantys mokslininkai prognozuoja, kad oras ir vanduo šils, todėl orai taps labiau nenuspėjami, atsiras naujų augalų kenkėjų. Visa tai keis žemės derlingumą, daugės gamybos rizikų, keisis natūralus kraštovaizdis. Tam tikri intensyvios žemės ūkio veiklos padariniai, kaip dirvožemio nualinimas, vandens ir oro tarša ar biologinių rūšių nykimas gali tapti nebeatitaisomi. Todėl ūkiai ir maisto tiekimo sistema bus mažiau atsparūs aplinkos poveikiui.
Būtent todėl Europos Komisijos priimtas Žaliasis kursas skatina nieko nelaukus imtis permainų, galinčių padėti stiprinti žemės ūkio tvarumą ir taip pasirūpinti saugesne ateitimi. Strategiją rengę ekspertai pažymi, kad norint daryti kuo mažesnį poveikį aplinkai, svarbu mažinti žemės ūkio sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro ir jį naudojant gaminamų mineralinių trąšų. Jų teigimu, kuras ir trąšos ne tik brangiai kainuoja, bet ir išskiria daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios tik dar labiau skatina klimato kaitą. Tiesiausias kelias išsivaduoti iš šios situacijos – tausoti gamtinius išteklius ir investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius, pavyzdžiui, vėjo ar saulės jėgaines.
Naujausias žemės ūkio tendencijas tiriantys specialistai taip pat pastebi, kad mažiau naudojantys ar visai cheminių augalų apsaugos produktų bei trąšų nenaudojantys ekologiniai ūkiai, susidurdami su stichinėmis nelaimėmis, patiria mažesnius piniginius nuostolius. Todėl Žaliajame kurse numatoma dar aktyviau skatinti tvarius ūkininkavimo metodus. Pavyzdžiui, keisti mineralines trąšas ekologiškomis, rinktis tikslųjį ūkininkavimą, taip pat palaikyti dirvožemio kokybę ir gyvybingumą jautriausiu periodu – nuo gruodžio iki kovo – sėjant tarpinius augalus. Šios ir kitos tvarios ūkininkavimo veiklos mažiau kenkia įvairioms augalų, gyvūnų rūšims ir tausoja dirvožemį, nes taip jame išsaugojamas didesnis organinės anglies kiekis, nuo kurio priklauso augalų derlingumas.
Investicijos į inovatyvias technologijas, pavyzdžiui, modernią derliaus nuėmimo, apdorojimo ar saugojimo įrangą – dar viena išeitis žemdirbiams. Ūkių modernizacija net ir smulkiems ar vidutiniams verslams padeda tvariau kurti didesnę pridėtinę vertę, tapti konkurencingesniais ir gauti papildomų pajamų.
Be to, Žaliasis kursas aktyviai ragina kovoti ir su dar viena visiems aktualia klimato kaitos pasekme – iššūkiais apsirūpinimui maistu. Žaliojo kurso strategijoje „Nuo ūkio iki stalo" ypač pabrėžiama būtinybė stiprinti trumpąsias maisto tiekimo grandines, jog net ištikus krizėms, už prieinamą kainą vartotojai galėtų nusipirkti pakankamai kokybiško maisto.
Stabilios maisto tiekimo grandinės – saugumo garantas
Aplinkos apsaugos ekspertai pastebi, kad norint užauginti gausų derlių, prireikia daugiau augalų apsaugos priemonių ir trąšų, tam išleidžiama daugiau lėšų, tačiau kartu vis labiau kenkiama ir aplinkai. Pasak jų, tiek gaminant šiuos produktus, tiek juos naudojant, į aplinką išsiskiria didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, o dirvožemis dar labiau nualinimas. Todėl neišvengiamai sumažėja ir derlius, o tai reiškia, jog iki gyventojų stalų atkeliauja mažiau ir ne tokios aukštos kokybės ar brangesnis maistas.
Lietuvos ir užsienio ekonomistai teigia, kad pastaruoju metu maisto produktų, pašarų, trąšų ir energijos išteklių atsargas bei kainas dar labiau paveikė COVID-19 pandemija ir Ukrainoje vykstantis karas. Ypač didelį smūgį patyrė nuo trąšų ir pašarų importo priklausantys, energetiškai imlūs ūkiai. Ir taip nelengvą socialinę ir ekonominę situaciją dar labiau apsunkino sutrikusios tiekimo grandinės.
Nors valdžios institucijų atstovai patikina, kad Lietuva, kaip ir visa Europa, nesusidurs su maisto stygiumi, tačiau nerimą kelia gamintojų pajamos, mažėjančios vartotojų finansinės galimybės ir nuo jų priklausanti mitybos kokybė. EK duomenimis, dėl išaugusių gamybos ir logistikos kaštų, per metus Europos Sąjungoje (ES) maisto kainos padidėjo 5,6 proc.
Pasak Europos Parlamento (EP) tyrėjų, klimato, aplinkosaugos ir geopolitinė situacija kaip niekada aiškiai priminė, koks svarbus yra apsirūpinimo maistu bei žemės ūkio sektoriaus atsparumas. Rugsėjo mėnesį paviešintame EP pranešime teigiama, kad susiklosčiusi padėtis patvirtina, kad, norint ne tik įveikti šiandienos, bet ir pasirengti ateities krizėms, maisto gamybos sistema turi kuo greičiau tapti tvari.
Jei ES piliečių nepasieks pakankamas įperkamo maisto kiekis, gali kilti dar daugiau pavojų – augti nepriteklių patiriančių žmonių skaičius, o kartu ir socialiniai neramumai. Todėl ES šalių žemės ūkio strategijose pabrėžiamas poreikis šviesti ūkininkus apie tvarias derliaus didinimo išeitis, o vartotojus – apie vietinių, sveikatai palankesnių produktų naudą ir būtinybę tausoti aplinką bei mažiau švaistyti maistą.
Lietuvos žemės ūkį stiprinančios priemonės
ES maisto sistemos atsparumas krizėms yra vienas svarbiausių Žaliojo kurso prioritetų. Siekiant kurti tvarią ES maisto sistemą, ypač daug dėmesio skiriama ekologiniam ūkininkavimui, atsinaujinančių energijos šaltinių ar inovacijų plėtrai ūkiuose.
Lietuvoje kovoti su klimato kaita, skatinti žiedinės ekonomikos plėtrą, mažinti CO2 emisijas, saugoti biologinę įvairovę bei didinti ūkių atsparumą padeda jau aštuntus metus teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones.
Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) specialistų, iš 2,8 mlrd. eurų ūkininkams numatytos paramos, beveik 1 mlrd. eurų pagal priemonės „Investicijos į materialųjį turtą" veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas" yra skirtas ūkiams modernizuoti. Pavyzdžiui, įsigyti efektyviau, pigiau ir tvariau dirbti padedančią ūkio techniką ar atnaujinti jau turimus įrenginius ir taip mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Kurti išorės iššūkiams atsparesnį ir aplinkai draugiškesnį žemės ūkį padeda ir parama ekologiniam ūkininkavimui. 318 mln. eurų, skirtų KPP paramos priemonei „Ekologinis ūkininkavimas", sudaro sąlygas ūkiams iškeisti įprastus, taršesnius ar brangesnius gamybos metodus į tvaresnius. Tvariai ūkininkauti ir saugoti kraštovaizdį ūkininkams padeda ir pagal KPP priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas" teikiama parama šlapynių ir pievų tvarkymui, ilgamečių pievų, vandens telkinių priežiūrai.
Tuo tarpu šios KPP priemonės veiklos sritys „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje" ir „Ražienų laukai per žiemą", pagal kurias atitinkamai ūkininkams jau išmokėta daugiau nei 13 mln. ir 12 mln. eurų, padeda gerinti dirvos kokybę. ŽŪM teigimu, tokiu būdu ūkiai gali geriau prisitaikyti prie kintančio klimato ir sutaupyti gamybos kaštus. Be to, kai derlių mažiau veikia aplinkos veiksniai, vartotojai aprūpinami kokybišku maistu už patrauklią kainą.
Svarbu ir tai, kad mažinti gamybos rizikas šalies ūkiams padeda pagal KPP priemonę „Rizikų valdymas" teikiama parama. Daugiau nei 20 mln. eurų skirti apsisaugoti nuo nenumatytų augalininkystės ir gyvulininkystės ūkių nuostolių, tarp kurių ir klimato kaitos nulemtos stichinės nelaimės.
Kas laukia ateityje?
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informuoja, kad jau nuo kitų metų tvarią Lietuvos žemės ir maisto ūkio plėtrą bei Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą skatins Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas (Strateginis planas). Tarp svarbiausių jo tikslų – ne tik tvaraus, konkurencingo ir įvairiems iššūkiams atsparaus žemės ūkio plėtra, bet ir dar didesnės paskatos jauniesiems ūkininkams bei smulkiems ir vidutiniams ūkiams, kurių veikla ypač priklauso nuo rinkų stabilumo.
Strateginį planą rengę specialistai pasakoja, kad jis turėtų padėti užtikrinti stabilų vartotojų aprūpinimą tvariu maistu, didinti ūkių ir trumpųjų maisto tiekimo grandinių atsparumą netikėtų krizių akivaizdoje. Investicijas numatoma skirti ūkių modernizacijai bei inovacijoms, leisiančioms prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių. Parama taip pat bus skirta skatinti dalijimąsi žiniomis, kurios reikalingos greitesniam perėjimui prie tvaresnės gamybos bei perdirbimo.
ŽŪM atstovai priduria, kad privalomus geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartus (GAAB) bei valdymo reikalavimus viršijantys ūkiai galės dalyvauti ekologinėse sistemose (ekoschemose). Jie sulauks papildomos paramos už pievų ir šlapynių tvarkymą, perėjimą prie ekologinio ūkininkavimo, augalų sėjomainą, tarpinių pasėlių sėjimą, neariminių technologijų taikymą, gyvūnų gerovės užtikrinimą, kraštovaizdžio elementų priežiūrą ir kitas tvarias ūkininkavimo veiklas.
Ekspertų ir mokslininkų bendruomenė tiki, kad strateginis planas daug prisidės prie Žaliojo kurso tikslo, jog dar iki šio amžiaus vidurio Lietuva, o kartu ir Europa, taptų atspari, tvari, nuo neatsinaujinančių išteklių nepriklausoma, konkurencinga ir klimatui neutrali ekonomika.