„Visada aktyviai dalyvavau ieškant būdų parodyti vištienos išskirtinumą, jos mėsos kokybę ir teigiamą poveikį sveikatai, aplinkai. Norėjosi kalbėti apie tai, kam iki šiol buvo mažai dėmesio skiriama ne tik ES, Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tuomet, būdamas jaunas tėtis, pradėjau galvoti, ką galėčiau palikti savo vaikams, pradėjau domėtis sveiku gyvenimo būdu bei sveikais produktais. Taip atsirado be antibiotikų užaugintos vištienos idėja“, – pasakoja S. Petkevičius.
Jis prisimena, kad jau daugiau nei prieš dešimtmetį buvo keletas straipsnių ir iniciatyvų, susijusių su augančiu žmonių atsparumu antibiotikams. Viena svarbiausių buvo programa „Viena sveikata“, kurios esmė – veterinarijos ir žmonių medicinos bendradarbiavimas. Abi sritys pradėjo kartu kalbėti apie tai, kad reikia spręsti atsparumo antibiotikams problemą.
„Antibiotikų išradėjas Aleksandras Flemingas kažkada pasakė, kad ateis laikas, kai antibiotikai nebeveiks, nes bakterijos pripras prie jų poveikio. Ši mintis versle tapo svarbiu įkvėpimo šaltiniu. Į galvą atėjo supratimas, jog būtina vartotojams tai paaiškinti, šviesti juos šia tema. Tik per geresnį supratimą galima mažinti perteklinį antibiotikų vartojimą ir didinti sąmoningumą. Galiausiai šis projektas gimė iš paprasto, bet svarbaus noro – kurti tvaresnį gyvenimą tiek mums patiems, tiek ateities kartoms“, – sako paukštininkystės specialistas.
Europos vaistų agentūros (EVA) naujausioje ataskaitoje atskleidžiama, kad pastarąjį dešimtmetį daugelyje Europos šalių antibiotikų vartojimas gyvulininkystėje reikšmingai sumažėjo – vidutiniškai beveik perpus, daugiausiai – paukštininkystės sektoriuje.
Šiandien paukštynuose užtikrinant išskirtines auginimo sąlygas paukščiai auga sveiki ir jiems nereikia gydymo antibiotikais. Antibiotikų mažinimas yra svarbus tvarumo žingsnis, nes jų perteklinis naudojimas gali daryti neigiamą poveikį dirvožemiui bei vandens ekosistemoms.
Be to, per didelis antibiotikų naudojimas gali lemti atsparių bakterijų atsiradimą. Šios bakterijos gali patekti į maistą ir žmogaus organizmą, dėl to ligas tampa sunkiau gydyti. Tai kelia rimtą pavojų visuomenės sveikatai – atsparumas vaistams jau dabar yra viena didžiausių pasaulinių sveikatos problemų.
Keičiasi vartotojų suvokimas
S. Petkevičius pasakoja, kad šiandien visuomenės požiūris į maisto kokybę ir kilmę yra gerokai sąmoningesnis nei prieš dešimtmetį. Tačiau dar prieš kelerius metus buvo nemažai iššūkių aiškinant, kodėl vištienos auginimas be antibiotikų yra svarbus ne tik gyvūnų gerovei, bet ir žmonių sveikatai bei aplinkai.
„Pradžioje daugeliui trūko supratimo apie tai, kas apskritai yra antibiotikai ir kokią žalą jie gali padaryti. Vis dėlto ilgalaikės edukacijos rezultatai akivaizdūs – šiandien vis daugiau vartotojų suvokia, kodėl svarbu rinktis paukštieną, užaugintą be antibiotikų, ir kodėl ji yra sveikesnis pasirinkimas“, – dėsto S. Petkevičius.
Pasak pašnekovo, svarbiausias tikslas – paneigti mitus, kurie vis dar gajūs visuomenėje.
„Daugiau nei 20 metų dirbu šioje srityje ir visiškai pasitikiu auginamos paukštienos kokybe. Mano šeima taip pat renkasi šią produkciją – mano vaikai valgo be antibiotikų užaugintą vištieną, o aš pats matau labai daug privalumų”, – priduria S. Petkevičius.
Tapo standartu
S. Petkevičius sako, kad tai, kas dar prieš kelerius metus daugelį vertė gūžčioti pečiais, dabar tapo rinkos standartu – vištienos auginimo be antibiotikų principas įtvirtintas Baltijos šalyse ir vis labiau populiarėja visoje ES.
„Mūsų unikalumas slypi tame, kad turime visą uždarą gamybos ciklą. Tai reiškia, kad valdome visus procesus – turime tėvinius paukščių pulkus, savo inkubatorių, savo pašarų gamybos cechą, savo skerdyklą, ir, žinoma, patys auginame mėsinius viščiukus. Žinome, ar tėviniai pulkai buvo sveiki, ar inkubatoriuje viskas buvo atlikta teisingai“, – pabrėžia S. Petkevičius.
Dideli paukštininkystės ūkiai, valdantys visą gamybos ciklą „nuo lauko iki stalo”, šiandien leidžia pasiekti puikių rezultatų ir paukščių sveikatingumo srityje.
Paukštynai bendradarbiauja ir su ūkininkais, kurie užaugina paukščius produkcijos gamybai. Visi dirba pagal vienodus standartus, visur auginami tie patys viščiukai, visur naudojami tokie patys pašarai, tos pačios technologijos, ūkiai tarpusavyje dalinasi patirtimi.
„Labai daug investuojame į darbuotojų mokymus – jie turi žinoti, kaip atpažinti sergantį paukštį, kaip su juo elgtis, ką daryti, kad jis pasveiktų be antibiotikų. Nuolat investuojame ir į infrastruktūrą: šiemet esam numatę skirti daugiau kaip 1,5 mln. eurų paukštidėms ir bendrai jų infrastruktūrai atnaujinti. Diegiame technologijas, kurios padėtų natūraliai stiprinti paukščių imunitetą: naudojame natūralius priedus, parūgštintus papildus, joninius tirpalus, kurie profilaktiškai padeda palaikyti paukščių sveikatą. Visos šios kompleksinės priemonės užtikrina geresnį paukščių sveikatingumą, o tai galiausiai leidžia pasiūlyti sveiką ir kokybišką produktą vartotojams“, – aiškina paukštininkystės atstovas.
Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir tai nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Žemės ūkio agentūros prie Žemės ūkio ministerijos požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją teikianti institucija negali būti laikoma už juos atsakinga.
Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijos: https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/mityba-ir-fizinis-aktyvumas/Sveikos_ir_tvarios_mitybos_rekomedacijos3.pdf
