„ES paukštininkystė nuosekliai investuoja į pažangias kokybės valdymo sistemas. Mūsų specialistai turi labai daug žinių, kaip saugiai ir natūraliai, nenaudojant antibiotikų ir laikantis aukščiausių gyvūnų gerovės standartų, užauginti aukščiausios kokybės produkciją. Gaminiai šiuo požiūriu yra unikalūs – išsiskiriame tiek patirtimi, tiek taikomomis praktikomis“, – sako Gytis Kauzonas, Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius.
Anot jo, vištieną vis daugiau vartotojų visų pirma renkasi dėl to, kad tai – baltymų šaltinis, kurie būtini sportuojantiems, besirūpinantiems savo mityba, augantiems organizmams. Vis tik priežasčių ją rinktis yra kur kas daugiau – paukštininkystė, lyginant su kitomis gyvulininkystės šakomis, daro mažesnį poveikį aplinkai: sunaudojama mažiau vandens ir žemės išteklių, be to, paukštininkystė į aplinką išskiria kur kas mažiau anglies dvideginio.
Rodo pavyzdį visam gyvulininkystės sektoriui
Kaip teigia G. Kauzonas, paukštininkystės sektorius šiandien tvarumo kryptį rodo visam gyvulininkystės verslui, kuris neretai kaltinamas dėl pernelyg didelio poveikio aplinkai.
„Įvairūs skaičiavimai rodo, kad gaminant vieną kilogramą vištienos produkcijos į aplinką išskiriama kur kas mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei auginant kitą mėsą. Skirtumas yra reikšmingas – paukštininkystė šiuo atžvilgiu yra daugiau nei septynis kartus tvaresnė nei, pavyzdžiui, galvijų auginimas, keturis kartus nei avininkystė. Tai vienas tvariausių gyvulinių baltymų šaltinių. Ne nuostabu, kad visame pasaulyje paukštininkystė minima kaip veiksmingesnė gyvulininkystės šaka, kuri gali prisidėti sprendžiant klimato kaitos problemas ateityje“, – dėsto G. Kauzonas.
Pasak jo, paukštininkystės sektorius aktyviai prisideda prie ES Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo ir siekia tapti šios srities lyderiu. Pavyzdžiui, paukštynai naudoja iš šalies ūkiuose užaugintų kviečių, kukurūzų, ankštinių ir kitų augalinių kultūrų pagamintus lesalus. Jie paukštininkystėje naudojami efektyviau – paukščiams užauginti jų nereikia tiek daug, kiek kiaulėms ar galvijams.
„Naudojant iš vietinių žaliavų pagamintus pašarus ne tik sustiprinamas bendradarbiavimas su ūkininkais, bet ir tausojama aplinka, mažinami transportavimo atstumai“, – priduria pašnekovas.
Paukštynai, pasak G. Kauzono, jau imasi taikyti ir žiedinės ekonomikos principus – investuoja į biometano iš paukščių mėšlo gamybą, statomos pirmosios saulės jėgainės, kurios ilgainiui užtikrins, kad viščiukų auginimo procese sunaudojama energija būtų gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.
Išskirtinumas – antibiotikų atsisakymas
G. Kauzonas pasakoja, kad ūkiuose užaugintai paukštienai keliami labai aukšti standartai.
„Laikydamiesi labai griežtų reikalavimų neturime skandalų dėl produkcijos užterštumo, bakterijų, kenksmingų medžiagų, neleistinų medžiagų naudojimo“, – dėsto pašnekovas.
G. Kauzonas ne veltui pabrėžia, kad vienas esminių ES paukštininkystės sektoriaus išskirtinumų, beje, ryškiai pastebimas Lietuvoje – antibiotikų atsisakymas. Tai reiškia, kad paukščiai visą auginimo laikotarpį auga sveiki ir jiems nereikia gydymo antibiotikais. Šių medikamentų atsisakymas yra svarbus žingsnis tvarumo link, kuris ne tik pagerina gyvūnų gerovę, bet ir prisideda prie aplinkos apsaugos, kadangi antibiotikai neigiamai veikia ir dirvožemį bei vandens ekosistemas.
Be to, naudojant antibiotikus mėsoje gali likti mutavusių bakterijų, kurios patekusios į organizmą gali didinti žmogaus atsparumą vaistams, o tai yra rimta grėsmė visuomenės sveikatai. Atsparumas vaistams tampa viena didžiausių globalių sveikatos problemų.
„Mitas, kad produkcijos kokybę užtikrinti galima tik naudojant antibiotikus. Paukštynai įrodo, kad taip tikrai nėra. Geros paukščių laikymo sąlygos ir aukštos kokybės lesalai leidžia užauginti aukščiausios kokybės produkciją be vaistų. Reguliariai peržiūrime procesus, ieškome inovatyvių paukščių auginimo technologijų ir atnaujiname paukštides. Investuojame į kuo geresnes mėsinių viščiukų auginimo sąlygas, taip užtikrindami gyvūnų gerovę ir aukštos kokybės produkciją vartotojams “, – kalba G. Kauzonas.
Kokybė svarbesnė už kiekybę
Paukštienos augintojams, kaip ir daugeliui kitų šalies verslų, nuolat tenka konkuruoti su trečiųjų šalių produkcija. Vis dėlto, kaip teigia G. Kauzonas, paukštynai nusprendė žengti ne taupymo, o kokybės keliu.
„Vienas kelias yra eiti tvarumo link, investuoti į kokybę, o kitas kelias paprastesnis – investuoti į savikainą mažinančias priemones. Savo ruožtu daugiau investuojame į kokybę, vartotojų saugumą. Manome, kad ilgalaikėje perspektyvoje tai yra tvaresnis ir tikresnis kelias“, – dėsto G. Kauzonas.
Jo teigimu, žmonių supratimas, kad paukštienos produkcija yra saugi ir kokybiška, sparčiai auga. Tai liudija, kad vartotojai vis dažniau renkasi sveikesnę, tvaresnę produkciją, kurioje atsispindi tiek aukšta kokybė, tiek atsakomybė už aplinką ir gyvūnų gerovę.
Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir tai nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Žemės ūkio agentūros prie Žemės ūkio ministerijos požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją teikianti institucija negali būti laikoma už juos atsakinga.
Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijos: https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/mityba-ir-fizinis-aktyvumas/Sveikos_ir_tvarios_mitybos_rekomedacijos3.pdf
