Atsivalgę voveraičių dzūkai skuba užsidirbti – neša į supirktuves ir turgų

Druskininkų turgaus prekystaliai geltonuoja voveraitėmis, tačiau jas perkančiųjų, net savaitgalį, kai kurortą užplūdo iš didžiųjų miestų suvažiavę poilsiautojai, mažiau, negu parduodančiųjų. O pirmosiomis liepos dienomis duris atvėrę miško gėrybių supirktuvės džiaugiasi sulaukiančios vis daugiau savo laimikį parduoti norinčių grybautojų.

Turgus ilgisi žydų

Savaitgalį Druskininkų turgus tampa judriausia miesto vieta, kur vos vienas kitas pirkėjas dėvi kaukę, susimaišo šviežių uogų ir dėvėtų rūbų kvapai, o senokai nesimatę miestelėnai susitikę aptarinėja aktualijas.

„Nėra Izraelio turistų, kurie kiekvieną vasarą atvažiuodavo į Druskininkus ilgesniam laikui, daug bagažo nesiveždavo, tai vis kažko prireikdavo nusipirkti. Beveik nėra rusų ir baltarusių, nors anądien prie vieno labai stiklinio viešbučio mačiau prabangų „Bentley“ automobilį rusiškais numeriais“, – pasakojo turgaus tarpduryje sutiktas druskininkietis, prekiaujantis dviračiais ir visokioms buities smulkmenomis.

Pirkėjų eilė nusidriekė prie ūkininko, atvežusio iš Lazdijų rajono parduoti šviežių bulvių. Smulkesnės kainuoja po 0,50 euro už kilogramą, o atskirai atrinktos didelės – po 0,80 euro.
„Imk daugiau, kepsim blynus ir dar prie voveraičių išvirti reikia. Kol nupirksi, aš dar krapų paieškosiu“, ­– instruktuoja eilę užėmusį vyrą pirkinių krepšiais abiejose rankose nešina moteris.

Grybų pardavėjų daugiau negu pirkėjų

Turgaus gilumoje ant prekystalių dominuoja geltona spalva – beveik kiekvienas pardavėjas siūlo šviežių voveraičių.

„Šviežios, švarios, pats matot, už kilogramą prašau 9 eurų. Dabar, po lietaus tokios nešvarios būna, kad nemažai darbo nuvalyti“, – sakė iš Viecūnų miestelio atvykusi moteris. Neilgai paieškojus galima rasti ir po 8, o jei įkyriai derėsitės, gali ir iki 7 eurų už kg kainą nuleisti, nes ankstyvųjų grybų pirkėjų turguje mažiau, negu jų pardavėjų.

Litrinį indelį ką tik nuskintų geltonųjų trešnių Druskininkų turguje galima įsigyti už eurą. Litras mėlynių kainuoja 7 eurus, o jų pardavėjų gerokai mažiau, negu grybų. Žemuogės parduodamos 200 ml stiklinėmis po 2,5 euro.

Turguje sutiktas tapytojas Andrius Mosiejus kalbėjo po Joninių nė neabejojęs, kad greitai sulauksime grybų dygimo.

„Vakar Druskininkuose tris valandas be pertraukos lijo“, ­– džiaugėsi druskininkietis.

Atsidarė miško gėrybių supirktuvės

Pirmosiomis liepos dienomis Pietų Lietuvoje atsidarė miško gėrybių supirktuvės. Varėnos rajono Merkinės miesto Vilniaus gatvėje tiesiog pro namo langą grybus supirkinėjantis vyras kilogramą voveraičių moka 5,50 euro.

„Atsidarėm prieš kelias dienas. Už voveraites mokėjom po 5 eurus, dabar pabrango iki 5,50. Mėlynių dar nesuperkam, nes jos ne visos prinokę, tai ir supirkimo kainų neskelbiam“, – kalbėjo merkiniškis.

Druskininkų savivaldybės Leipalingio miestelyje nuo liepos 1 d. miško gėrybių supirktuvę atidarė ne pirmus metus nuosavame name šiuo verslu kiekvieną vasarą užsiimantis Dainius Šidlauskas. Supirktuvės šeimininko neužtikau namie, bet jį pavaduojanti žmona papasakojo, kad už kilogramą voveraičių moka 5 eurus, rankomis, o ne „šukomis“ rinktų mėlynių – 3.

„Kelis kilogramus jau ir mėlynių nupirkom, bet dar vienas uogos šonas mėlynas, kitas žalias. Voveraičių vakar prinešė normaliai, bet jau šiandien, kas pareina iš miško, sako, kad viskas išgrybauta. Jeigu kas atneša didesnį kiekį švariai pririnktų grybų ir dar pasideri, tai galim ir po 5,50 euro sumokėti. Voveraitės gausiai dygsta ilgiau kaip savaitę, tai pirmiausiai žmonės patys paragauja, o jau vėliau, tikrai ne pirmą laimikį, atneša parduoti“, ­– sakė supirkėja.

Leipalingietės teigimu, kitų grybų, išskyrus voveraičių, dar niekas nesiūlė, tai ir jų kainų supirkėjai neskelbia.

Pasak leipalingietės, pačiame miestelyje profesionalių grybautojų jau beveik neliko.

„Daugiausiai atveža iš aplinkinių kaimų. Ne visi vienodai tvarkingai renka voveraites, o po lietaus pasitaiko ir labai nešvariai surinktų su spygliais ir žemiuotų“, ­– pasakojo supirkėja.

Uogauja šunys ir vištos

Miško gėrybėms neabejingi ne tik šiliniai dzūkai, bet ir jų augintiniai. Kone kiekvienas tarpumiškių kaimas turi savo legendą apie surasti grybus savo šunį išmokiusius čiabuvius. Tik viena bėda – šuo neatskiria cikrinio baravyko nuo visokių dzūkų nerenkamų „šungrybių“. O uogauti mėgstantys šunys – visai ne retenybė.

2 metų amžiaus anglų seterės ir lietuvių skaliko mišrūnė Seira iš Lazdijų rajono Šadžiūnų kaimo, atvesta į girią, mėlynėmis gardžiuojasi tiesiai nuo uogienojų ir nesigėdija tokį savo pomėgį pademonstruoti prieš kamerą. Uogautų ir šeimininkų sodyboje, bet ten vos spėjusius parausti serbentus pirmosios suskubo nulesti vištos ir gaidys Modestas.