Supirkėjai baravykų dar nematė
Iš kelių miško gėrybių supirktuvių, pernai veikusių Druskininkų savivaldybės Leipalingio miestelio Merkinės gatvėje, šiemet savo iškabą „Superkame grybus“ pastatė tik viena. Bet ir prie jos grybautojų eilių pastebėti neteko. Supirktuvės šeimininkę sutikau jos sode ir pirmiausiai paklausiau, po kiek šiandien superka populiariausius, dzūkų tik pardavimui nuo užpraeito amžiaus pabaigos renkamus grybus – voveraites.
„Du su puse euro už kilogramą. Prieš tris dienas buvo iki dviejų kaina nukritusi, bet dabar jau brangsta. Kitų grybų nesuperkam, nes niekas čia jų neprirenka – randa tik pavienius“, – pasakojo supirkėja.
Išgirdęs tokias nelinksmas naujienas nusprendžiau traukti į Merkinę. Gal ten grybautojų laimikiai bus įspūdingesni, o supirkimo kainos ne tokios įžeidžiančios grybautojų orumą?
Miestelio centre veikiančio turgaus paviljone grybus superkantis Juozas, liepos pradžioje man papasakojęs, kaip iš Rusijos į miško gėrybių perdirbimo įmones atvežtos pigios voveraitės griauna dzūkų grybavimo tradicijas, ir šį kartą optimizmu netryško. Jo teigimu, po lietaus prasikalusiais iš samanų voveraites grybautojai jau nurinko, o dabar kitos jų derliaus bangos teks palaukti.
„Ryte už kilogramą mokėjome 2,50 euro, o dabar jau 2,70. Taip nutiko todėl, kad voveraitės jau baigiasi – nugrybavo ir nėra. Antradienį ir trečiadienį buvo pilni miškai ir grybų ir žmonių. Grybautojų buvo tiek daug, kad viską išrinko. O ketvirtadienį – tuščia. Pažiūri, kad nėra grybų ir neina grybauti. Nustojo dygti. Grybautojai sako, kad tai susiję su mėnulio fazėmis, bet aš – ne mokslininkas ir negaliu pasakyti, kiek tame yra tiesos. O baravykai pas mus neauga, jei ir pradės dygti, tai tik po Šv. Roko“, – kalbėjo Juozas.
Miško gėrybių supirkėjo teigimu, vos vienas kitas iš voveraites jam parduodančių grybautojų paminėjo šiemet jau radę atsitiktinį baravyką ar raudonikį, bet ir tas buvo sukirmijęs.
„Tik per televizorių mačiau, kad dzūkas nuo Valkininkų rado porą šimtų baravykų, bet apie Merkinę žmonės tokiomis istorijomis netiki. Gal kur eglynuose dygta, o mūsų pušynai vasarą per smarkiai išdžiūsta. Pernai baravykų čia buvo tik rudenį, kai aš jau nepirkau grybų, nes šalta buvo čia stovėti“, – sakė supirkėjas.
Užsukau į dar vieną Merkinės grybų supirktuvę Vilniaus gatvėje. Ten kaina – 2,60 euro už kilogramą, o paklaustas, ar daug žmonių užsuka, supirkėjas lakoniškai atsakė: „Yra, užtenka“.
Pirmus raudonikius ne pardavė, o padovanojo
Tikrą baravyką mačiusių dzūkų paieškos toliau nuvedė prie plento, kur tarp Merkinės žiedo ir tilto per Merkį savo laimikius eksponuoja keli grybautojai. Bet ir jų išrikiuotuose indeliuose mačiau tik voveraites, todėl pašnekesį su kiekvienu pradedu nelabai taktišku klausimu: „O kur baravykai?“
„Suvalgėm. Sveikų tai retai pasitaiko. Paberžių buvo, bet nedaug, kol pintinę susirenki, tai užtrunka“, – atsakė iš sidabrinės spalvos volkswageno išlipusi dviejų voveraičių kibirėlių šeimininkė. Už voveraites prašo 3 eurų, o kibirėlyje jų telpa iki pusės kilogramo. Internete demonstruojamais grybų laimikiais ji netiki, abejoja ar ne pernykštes nuotraukas žmonės ten rodo. O grybautojų antplūdis į miškus po kelių lietingų dienų grybų pardavėjos neišgąsdino.
„Ten kur aš grybauju, tai nieko nėra“, – sakė moteris.
„Vieną kitą randu ir tie visi sukirmiję. Net mažiuko į rankas neįmanom paimti, toks minkštas. Kartais kotas net prapjovus dar atrodo sveikas, o kepurė jau visai sukirmijusi. Dar anksti, reikia 2–3 savaites palaukti po lietaus. Dabar galit nė neieškoti“, – kalbėjo kitas pakelėje sutiktas grybų pardavėjas. Jo nuomone, baravykų grybiena po kelių karštų ir sausų vidurvasario savaičių taip greitai neatsigauna, o sudygusios voveraitės jau tūnojo po samanomis ir po liūties prasikalė į paviršių bei sparčiai ūgtelėjo. Pernai grybavimo sezoną jis tęsė gerokai ilgiau, negu dzūkai įpratę.
„Paskutinį kartą miške buvau gruodžio 26 d. Užšalo, atšilo ir vėl grybai augo“, – prisiminė grybautojas. 700 g. kibirėlį voveraičių jis parduoda už 4 eurus.
„Baigiasi ir šitos, nurinko. Didelių jau nėra. O naujoms išaugti reikia iki 19 parų. Tai pats paskaičiuokite, kiek reikės palaukti po liūčių. Turėjau šiandien tris raudonikius, bet pirmai pirkėjai ne pardaviau, o atidaviau. Jauna graži pirkėja pasitaikė, tai patenkinta, kaip tris rublius radusi. Paragauti užteks“, – pasakojo raudoname automobiliuke nuo tiesioginių saulės spindulių pasislėpęs stambokas vyriškis.
Mūsų pokalbį nutraukia tiesiai prie išeksponuotų voveraičių sustojęs juodas BMW visureigis. Šeima su vaikais, keliaujanti iš Druskininkų į Vilnių perka voveraičių vakarienei – kaip gi grįš iš Dzūkijos be grybų.