„Čia galiu atsiverti ir man patinka dirbti su savo mama, gera kompanija, todėl ir atvykau. Raviu piktžoles, žiedlapius nuo žemės surenku“, – pasakojo VU Botanikos sodo savanoris Kristianas.
Neseniai pražydusi botanikos sodo rožyno kolekcija kuriama beveik 30 metų, joje auga 18 veislių poliantinės rožės. Šiemet jos pražydo anksčiau nei tikėtasi.
„Taip gražiai sužydėjusios retai jos būna taip anksti, ypač mūsų klimato sąlygomis, kurios nenuspėjamos. Įprastai tik bijūnai pradeda tokiu metu žydėti. Šiemet viskas taip staigiai – ir karštis, ir lietus. Žinoma, tai turi pagrindinę įtaką visoms žydinčioms ir ne tik žydinčioms kolekcijoms“, – šnekėjo VU Botanikos sodo atstovė Aida Dobkevičiūtė.
Pirmosios rožės į Lietuvą buvo atvežtos XIX amžiaus pradžioje. Daugelis rožių dėl per šaltų žiemų neišliko, dalis išlikusių istorinių rožių veislių žydi čia.
Pačios kvapniausios sodo rožės – senovinės baltažiedės.
„Ji ypatinga tuo, kad yra labai atspari šalčiams ir buvo pradėta auginti Lietuvoje turbūt XIX amžiuje, senovinėse sodybose“, – pasakojo VU Botanikos sodo vyresnioji botanikė Zita Braškienė.
Yra ir rožių, kvepiančių medžių sakais.
„Žiedelių žiedkočiai ir taurėlapiai yra tokiais gražiais pūkais pasidengę. Jeigu juos patrinsime, turi sakų kvapą“, – teigė Z. Braškienė.
Vasaros metu botanikos sodą dažniausiai lanko įvairaus amžiaus moksleiviai. Būtent vaikai ir mokytojai labiausiai domisi sodo ekskursijomis ir edukacijomis.
„Vaikai piešia, mokosi apie žiedų sandarą. Tai, ko pageidauja jų mokytojai ir tai, kas dažnai priklauso pagal jų mokymo programas“, – nurodė A. Dobkevičiūtė.