Prisirinkusi neįprastų baravykų, moteris sunerimo: Lietuvoje toks poelgis brangiai kainuotų

Kur bekeliautų lietuviai, noras grybauti jiems seka iš paskos. Apie 10 metų Škotijoje gyvenanti Vilma kasmet naršo vietinius miškus ieškodama grybų, tačiau šįkart aptiktas radinys jai sukėlė įtarimų. Moters pintinėje atsirado į baravykus panašių grybų, tačiau raudona kepurėlės apačia privertė sudvejoti. Grybą atpažinti padėjęs mikologas Delfi patvirtino, jog tai – dėmėtasis baravykas, tačiau Lietuvoje už jo rinkimą lauktų nemalonumai.

„Gyvename Škotijoje jau apie 10 metų. Na, ir kaip gi lietuviai negrybaus. Kiekvienais metais, prasidėjus grybų sezonui, naršome miškus, ieškodami šių gėrybių, tačiau aptikome dar neregėtus grybus, jau du metus iš eilės viename miškelyje, netoli namų“, – Delfi rašo Vilma, prašydama padėti atpažinti grybus.

Nors moteris spėja, jog tai – baravykas, kai kurie grybo požymiai jai kelia nerimą.

„Atrodo kaip miškų Karalius Baravykas. Kepurėlės viršus tamsiai rudas, aksominis. Kepurėlės apačia tamsiai raudona, kotas irgi rausvos spalvos. Tai vat, nežinome, kokio čia „gėrio“ prisirinkome. Labai jau gąsdina ta raudona spalva. Gal jau esate susidūrę su šiais grybais? Ir gal galėtumėte pasakyti kas tai per grybai?“, – kreipiasi ji.

Tuo metu mikologas Deividas Makavičius paaiškina, jog tai – dėmėtasis baravykas (boletus erythropus). Dėmėtasis baravykas, dar vadinamas perkūnbaravykiu, atpažįstamas pagal rausvai dėmėtą kotą ir žalsvai aksomišką, 8–20 cm skersmens kepurėlę, o paspaudus vamzdelį, jis staigiai pamėlynuoja. Šį grybą galima sutikti šalia ąžuolų, eglių.

Nors Škotijoje jis nepriskiriamas prie saugomų rūšių, Lietuvoje šiuos grybus rinkti draudžiama.

„Jei tai būtų rasta Lietuvoje, tai – dėmėtasis baravykas. Pas mus tai Lietuvos raudonosios knygos rūšis, nors grybas nėra nuodingas, jis valgomas. Tačiau Lietuvoje jo rinkti negalima”, – teigia jis.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų, jų dalių rinkimas, žalojimas, naikinimas, paėmimas iš natūralios aplinkos arba kitoks neteisėtas šių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas yra neteisėtas.

Pagal šį kodeksą, minėtos draudžiamos veiklos vykdymas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 300 Eur ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 60 iki 580 Eur. Saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų augaviečių sunaikinimas užtraukia baudą asmenims nuo 110 iki 300 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 140 iki 600 Eur.