– Kuo braškės naudingos žmogaus organizmui? Ir kiek jų reikėtų suvalgyti, kad ta nauda nevirstų žala, alergija ar kitokiais „padauginimo“ reiškiniais?
– Braškės pagal savo mitybinę vertę įeina į TOP vaisių dešimtuką pasaulyje. Šios uogos ypač populiarios visame pasaulyje ir auginamos beveik visose klimatinėse zonose. Selekcininkai, norėdami sukurti vartotojui patrauklesnę prekę, nuolat siūlo naujų braškių veislių, lenkiančių senąsias savo formomis, spalva, dydžiu, transportabilumu ar skoninėmis savybėmis. Tačiau žiūrint iš žmogaus sveikatos perspektyvos, didžiausia braškių vertė yra jose esančios biologiškai aktyvios ir gyvybiškai svarbios medžiagos.
Braškėse gausu A, B1, B2, B6, B9, K, PP, C, E vitaminų, įvairių makro- ir mikroelementų (K, P, Ca, Mg, Fe,Cu, Zn). Pagal antioksidantų kiekį jos patenka į pasaulio vaisių dešimtuką. Braškės yra ne tik nuostabaus skonio uogos, bet ir puiki prevencinė priemonė, siekiant atitolinti širdies kraujagyslių, onkologines bei degeneratyvines ligas.
Tačiau teisus buvo viduramžių mokslininkas Paracelsas, sakydamas, kad „medžiagos kiekis daro ją nuodingą“ (Dose makes poison). Kitaip sakant, gyvojoje gamtoje dažnai pastebimas toks dėsningumas: ta pati medžiaga, veikianti kaip gėris, naudojant didesnį kiekį tampa blogiu, t. y. nuodu. Todėl nereikėtų itin džiaugtis ne savo ar močiutės darže augintomis braškėmis, nes ypač atvežtinės uogos gali sukelti netikėtų ir nepageidaujamų sveikatos sutrikimų.
– Teko girdėti, kad vis dėlto yra ir kita medalio pusė – pesticidai, kurių braškėse lieka išties nemažai. Pirmiausia, kuo jie pavojingi žmogaus, ypač vaikų, organizmui?
– Ne tik žmones, bet ir augalus nuolat atakuoja įvairūs mikroskopiniai ligų sukėlėjai: pelėsiniai grybai, bakterijos, virusai. Dėl šių mikrobų veiklos sumažėja jų produktyvumas. Atrodo, be pesticidų (augalų kenkėjus naikinančių medžiagų) šiuolaikinis ūkis išsiversti negali. Nuo 1950 metų iki šių dienų pesticidų naudojimas pasaulyje išaugo daugiau nei 50 kartų.
Kasmet pasaulyje išpurškiama apie 5 mln. tonų pesticidų. Yra duomenų, kad tik 1 proc. šio kiekio atlieka savo paskirtį, likę 99 proc. patenka į aplinką ir nusėda dirvoje, vandenyje, o galiausiai pasiekia beveik kiekvieną gyvą organizmą, taip pat ir žmogų, nes 70 proc. visų maisto produktų sudėtyje randami neleistini pesticidų kiekiai.
Fungicidai yra gana agresyvios medžiagos, veikiančios pelėsinius grybus, tačiau jų specifiškumas taikiniui nedidelis.
Pasaulyje atlikta be galo daug studijų ir išsamių tyrimų, įrodančių, kad fungicidai ne tik pajėgūs naikinti pelėsinius grybus, bet turi be galo daug taikinių ir žmogaus organizme. Niekam nekyla abejonių, kad fungicidai padidina įvairių lokalizacijų vėžio riziką, išbalansuoja endokrininę, imuninę, nervų, virškinimo sistemas, sukelia alerginių reakcijų, ne iš karto išryškėjančių ir sunkiau diagnozuojamų lėtinių ligų. Blogiausia, kad fungicidai didina nevaisingumo ir vaisiaus vystymosi patologijos riziką.
– Lietuviškos, ispaniškos, graikiškos, lenkiškos – ar pesticidų kiekio prasme yra didelis skirtumas? Ar apskritai teisingas mūsų įsitikinimas, kad lietuviškas produktas – būtinai sveikesnis. Juk, regis, Graikijos ar Ispanijos klimatas kur kas palankesnis braškėms augti, tad, logiškai mąstant, jos galėtų turėti mažiau sąlyčio su chemikalais. Visgi kaip yra iš tiesų?
– Atvežtinių braškių „adresas“, šalis, kurioje jos augintos, ne visada gali nulemti jų kokybę. Be abejo, Ispanijos ar Graikijos klimatas palankesnis braškėms auginti. Neretas turi galimybę pasigrožėti ant prekystalių besipuikuojančiomis ten užaugintomis uogomis. Tačiau globalizacijos epochoje, eksportuojant braškes į visas pasaulio šalis, būtina užtikrinti ilgesnį jų vartojimo laiką ir kaip nors stabdyti puvimą.
Čia pirštus prikiša chemijos pramonė... Apie 20–80 proc. braškių produkcijos, atsižvelgiant į šalies ekonominį išsivystymo lygį, nepasiekia mūsų – ją „suvartoja“ kenksmingi mikroorganizmai. Kad būtų galima sumažinti tokius milžiniškus nuostolius, neretai braškės per savo vegetaciją mažiausiai tris kartus (o kartais ir daugiau) purškiamos fungicidais.
Ir taip, net 60 proc. ES parduodamų braškių rasta didesni nei leista fungicidų kiekiai. Žinoma, kad besivystančiose šalyse naujos ir saugios technologijos įsivyrauja lėčiau. Kita vertus, daug kas priklauso ir nuo ūkio, kuriame uogos auginamos, politikos, todėl net toje pačioje valstybėje, bet skirtinguose ūkiuose augintos braškės gali turėti skirtingą pesticidų kiekį. Turbūt vienareikšmio atsakymo nėra, kur ir kokioje šalyje augintos braškės yra geresnės kokybės. Visgi norėtųsi tikėtis, kad lietuviškos braškės, kurių kelionė iki gamintojo nėra tokia ilga ir sudėtinga, yra saugesnės žmogui.
– Ar įmanoma iš išvaizdos, skonio, kvapo atskirti, kad šios braškės susirinko daug chemikalų? Galbūt tos braškės, kurios gali šaldytuve stovėti keletą dienų, jau yra stipriai apdorotos chem. medžiagomis?
– Didelė tikimybė, kad ilgai negendančios braškės turi didesnį ir neleistiną fungicidų kiekį, bet vargu bau mes galime tai nustatyti iš braškių spalvos, kvapo ar skonio.
– Mes susierziname, kad tik parneštos braškės ima gesti, pelyti ir pan. Bet gal būtent tai ir yra ženklas, jog uogos – sveikos, natūralios? Ar tas pelėsis, kuris kaipmat atsiranda ant uogų, yra kuo nors pavojingas žmogaus organizmui?
– Ne vienas yra pastebėjęs, kad savo sode užaugintos braškės turi tendenciją labai greitai gesti, nes pelėsiniai grybai, esantys braškių paviršiuje, ima daugintis ir plėstis. Nereikėtų laukti, kol braškės visai supelys, nes grybų sporos žaibiškai plinta oru ir yra kenksmingos žmogui.
– Kaip tinkamai plauti braškes? Vanduo šaltas ar karštas? Gal reikėtų palaikyti užmerkus ir pan.? Gal vertėtų į vandenį įmaišyti kitų medžiagų, pvz., sodos? Kuo žmogaus organizmui gresia prastai nuplautos uogos?
– Kiekvienas, mėgstantis braškes, turi tik vieną kelią saugiai jas vartoti – gerai nuplauti po tekančio šilto vandens srove. Patekę į žmogaus organizmą kad ir nedideli fungicidų kiekiai kaupiasi, sąveikauja su kitomis svetimomis organizmui medžiagomis, kurių mes taip pat gauname su kitais maisto produktais, ir gali sukelti sunkiai prognozuojamų organizmo reakcijų bei tyliai didinti lėtinių ligų riziką.
Ir ne tik tai. Net keli žmogaus ligas sukeliantys patogenai gali patekti į žmogaus organizmą vartojant braškes. Pagal Maisto ir vaistų administracijos (JAV) atliktus vertinimus 1 iš 143 braškių yra užkrėsta Salmonella enterica, sukeliančia salmoneliozę. Listeria monocytogenes – kitas labai pavojingas žmogui patogenas, dažnai sukeliantis mirtinų pakitimų organizme, buvo rastas 1 iš 173 braškių, užaugintų Norvegijoje.
E. Coli O157:H7 patogenas buvo aptiktas JAV išaugintose braškėse ir jų vartojimas dviem žmonėms protrūkio metu baigėsi mirtimi. 2012 m. Vokietijoje norovirusinė žarnyno infekcija išplito per Kinijoje išaugintas šaldytas braškes ir sutrikdė apie 11 tūkst. vaikų sveikatą.
– Galiausiai daugiau žalos ar naudos tose braškėse? Lyg ir sveika, bet lyg ir pavojinga. Ką perduotumėte braškių mėgėjams: plauti atsakingai ir valgyti į sveikatą ar nepersistengti, mat tamsioji chemikalų pusė laimi prieš naudingas uogų savybes?
– Braškių nauda neginčijamai įrodyta pasaulio mokslininkų. Tai vienos vertingiausių uogų, prisotintos aukštos mitybinės vertės medžiagų. Bet nevalia užmiršti, kad kas šeštoje ES parduodamoje uogoje yra didesnis negu leidžiamas fungicidų kiekis, kad jų paviršiuje – tūkstančiai mikroorganizmų, ir kai kurie iš jų pavojingi žmogui. Tad auginkime braškes patys.
Po straipsnio publikacijos pasirodė Lietuvos augalų apsaugos asociacijos pastebėjimas ir informacija apie tai, kad straipsnyje pateikiama informacija, jog 60 proc. ES parduodamų braškių rasta didesni nei leista fungicidų kiekiai, nėra teisinga:
„Jaučiame pareigą sureaguoti į profesorės interviu išsakytas mintis ir paneigti tikrovės neatitinkantį faktą, kad net 60 proc. ES užaugintų braškių rasta didesni nei leista fungicidų kiekiai.
Kaip matome, profesorė neteisingai interpretavo Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ataskaitą. Iš tiesų EFSA ataskaita rodo, kad iš įvairiose ES šalyse paimtų braškių mėginių 96,7 proc. yra visiškai saugūs. Ir tik 3,3 proc. mėginių rastos pesticidų likučių koncentracijos buvo didesnės nei leidžiama. Tad, išskyrus labai individualius, pavienius atvejus, ES užaugintos braškės praktiškai visuomet yra saugios vartoti.
Apskritai EFSA ataskaita rodo, kad europiečiai gali džiaugtis itin saugiu maistu. Tarnyba reguliariai skelbia ES valstybių narių atliktus tyrimus – valstybės tiria įvairius vaisius, daržoves ir kitus augalinius produktus dėl augalų apsaugos produktų likučių. 2019 m. buvo paimta arti 100 tūkst. mėginių iš įvairių produktų. Išanalizavus nustatyta, kad 96,1 proc. buvo visiškai saugūs (nėra jokių normų viršijimo), ir tik 3,9 proc. augalų buvo rasta normas viršijančių likučių. Palyginimui, EFSA tirtuose produktuose iš Laoso, Malaizijos, Ganos, Ugandos, Vietnamo, Pakistano, Tailando ir Kambodžos normų pažeidimai užfiksuoti net 15 proc. produktų. O absoliuti antilyderė yra aitrioji paprika iš Vietnamo (67 % ėminių užteršti).
Beje, galime didžiuotis Lietuvos žemės ūkiu, kurio užauginti produktai yra netgi saugesni nei visos ES. EFSA duomenys rodo, kad 98,3 proc. mūsų šalyje augalininkystės ūkiuose užaugintos produkcijos yra visiškai saugi (viršytos normos užfiksuotos 1,7 proc. ėminių). Tai reiškia, kad Lietuvos ūkininkai augalų apsaugos priemones naudoja itin atsakingai, pamatuotai, paisydami griežtų ES reikalavimų.
Įdomu, kad 1,7 proc. užterštų ėminių lygis yra panašus į EFSA nustatytą taršą ekologiniuose ūkiuose. Tarnybos duomenys rodo, kad ekologiniuose ūkiuose 1,3 proc. produkcijos taip pat viršija didžiausias leistinas pesticidų likučių koncentracijas.
Pabaigoje norėčiau pabrėžti, kad Europos Sąjungoje taikomi patys griežčiausi augalų apsaugos produktų tiekimo rinkai reikalavimai pasaulyje. Todėl ES produkciją galime vertinti kaip itin saugią“, – komentuoja Zita Varanavičienė, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė.