Lietuvių virtuvėje šaltibarščiais skanaujama jau ne vieną šimtmetį. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros direktorius prof. dr. Rimantas Stukas teigia, kad šis patiekalas, dažniausiai valgomas su virtomis bulvėmis, yra puikus pasirinkimas karštą dieną.
„Šaltibarščiai – patiekalas, kuris turi labai daug privalumų. Kartais net neįvertiname, bet iš tiesų tai puikus patiekalas“, – sako jis.
Pasak profesoriaus, į šaltibarščius reikia žiūrėti kaip į patiekalą iš dviejų valgių – sriuba ir bulvės.
„Galbūt dalis žmonių juos valgo ir be bulvių, bet, jei prisiminsime pietus įmonių valgyklose ar mokymosi įstaigose, jie dažniausiai būdavo patiekiami su ką tik išvirtomis bulvėmis“, – pastebėjo jis.
Padeda palaikyti terpę gerosioms bakterijoms
Nors šaltibarščiuose naudojami pakankamai daug skirtingų produktų – burokėliai, raugintas pienas ar kefyras, kiaušinis, R. Stukas tikina, kad ši sriuba yra puikus būdas atsigaivinti ir per daug neužkrauti darbu savo skrandžio.
„Svarbu pabrėžti, kad žmogaus organizme esantys fermentai yra prisitaikę virškinti mišrų maistą. Kartais kalbama, kaip vienas produktas netinka su kitu, bet organizmas geba priimti viską ir skirtinguose virškinimo etapuose tam tikri fermentai atlieka savo darbą maistą suvirškinti. Čia geras pavyzdys yra ir šaltibarščiai“, – kalbėjo profesorius.
Vardydamas, kodėl šaltibarščiai yra geras pasirinkimas, jis pirmiausiai paminėjo daržoves. Tiek burokėliai, tiek agurkai yra mineralinių, vandenyje tirpių vitaminų šaltinis: „Karštą vasaros dieną žmogus daugiau prakaituoja, o su prakaitu praranda vandenyje tirpias medžiagas, o šaltibarščiai padeda jas papildyti“.
Be to, Vilniaus universiteto profesorius siūlo neišsigąsti ir šaltibarščiuose esančio kiaušinio. Juk vienoje porcijoje jo nebūna tiek jau ir daug.
„Kiaušinio baltymas yra laikomas baltymo etalonu, o tai yra visaverčiai baltymai, reikalingi naujų ląstelių gamybai ir senoms atsinaujinti. Tuo metu trynyje yra riebaluose tirpių vitaminų, taip pat reikalingų mūsų organizmui“, – tęsė pašnekovas.
Pagyrų R. Stukas negailėjo ir raugintiems pieno produktams (rūgpieniui ar kefyrui), kuris naudojamas gaminant šaltibarščius.
„Rauginti pieno produktai yra labai gera terpė palaikyti žarnyno mikrobiotos (gerųjų bakterijų) gyvybingumui. Karštą vasaros dieną labai svarbu, kad žarnyne gyvenančios bakterijos gerai daugintųsi ir būtų aktyvios. Karštu metu daugiau rizikos, kad į mūsų organizmą gali patekti ir negerų bakterijų, galinčių sukelti viduriavimą. Taigi jei turėsime pakankamai gerųjų bakterijų, šios neleis daugintis blogosioms. Todėl šiuo atveju rauginti pieno produktai ne tik atgaivina, bet ir atlieka papildomą funkciją – padeda palaikyti normalią žarnyno mikrobiotą“, – aiškino profesorius.
Be to, laktozės netoleranciją turintys žmonės neretai neturi bėdų, jei vartoja rauginto pieno produktus, o čia vėl šaltibarščiai gali būti puikus pasirinkimas.
Pataria dėl bulvių
Kalbėdamas apie bulves, kurios dažniausiai patiekiamos su šaltąja sriuba, R. Stukas siūlė geriausiai rinktis garuose virtas bulves, tapsiančias puikiu vitamino C šaltiniu. Visgi specialistas įspėjo, kad jei bulvės yra atšalusios, jos gali turėti perpus mažiau vitamino C.
„Be to, bulvėse yra kalio, kuris reikalingas širdies veiklai. Jei žmogus daug prakaituoja, jis praranda dalį kalio, todėl karštą vasaros dieną bulvės gali padėti jį atstatyti“, – aiškino pašnekovas.
Atsargiau prie šaltibarščių specialistas patarė keptas ar gruzdintas bulves. Nors daugeliui toks pasirinkimas gali pasirodyti skanesnis, su taip paruoštomis bulvėmis gauname daugiau riebalų, o krakmolingi produktai gali sugerti didelį riebalų kiekį juos apdorojant.
„Jei krakmolingi produktai kepami labai aukštoje temperatūroje, jų sudėtyje gali susidaryti akrilamindas, pasižyminti kancerogeniniu požymiu. Žinome, jei suvalgysime vieną porciją keptų bulvių, akrilamido žmogus negaus per daug, tačiau, jei tai taps kasdieniu žmogaus mitybos įpročiu, tai šios medžiagos organizmas susirinks daugiau. Kartu keptose bulvėse bus ir mažiau vitamino C“, – vardijo profesorius.
Gaminant šaltibarščius vieni naudoja marinuotus, kiti virtus burokėlius. R. Stukas aiškina, kad šaltibarščiams naudojant virtus burokėlius tokį patiekalą galima laikyti šviežiai pagamintu maistu.
„Naudojant marinuotus burokėlius yra naudojami konservuoti produktai. Konservavimas maistą dirbtinai pasendina ir išlaiko saugų vartoti, tačiau tai jau nėra šviežiai pagamintas maistas. Visgi konservuotas maistas taip pat yra vertingas, bet, žinoma, visada geriau rinktis šviežią maistą. Marinuoti burokėliai taip pat nėra nieko blogo, jie turi mineralines ir skaidulines medžiagas“, – tęsė specialistas.
Apibendrindamas profesorius karštą vasaros dieną patarė nepersivalgyti, todėl pietų pertraukos metu porcija šaltibarščių galėtų būti puikus ir pakankamas pasirinkimas.
Svarbu ne tik ką, bet kiek
Dietologė Daiva Pipiraitė-Lazarevičienė, kalbėdama apie lietuvių pamėgtus šaltibarščius, pirmiausiai pabrėžia, kad nereikėtų maisto skirstyti į sveiką ar nesveiką.
„Maistas gali būti, pavyzdžiui, šviežias ir nešviežias, sugedęs, bet ne nesveikas. Kitas dalykas – kaip maistas veikia mūsų sveikatą: ar kenkia ar atvirkščiai – veikia sveikatai palankiai“, – kalbėjo ji.
Vertindama per šią prizmę mitybos ekspertė šaltibarščius įvardijo kaip sveikatai palankų maistą priklausomai nuo to, kiek pieno riebalų juose yra.
„Jeigu patiekalui naudojamas šaltibarščių kefyras, kurio 100 gramų yra 5 gramai riebalų ir dar į šaltibarščius dedama grietinė arba grietinėlė, kiaušinis – tuomet visoje lėkštėje gali būti apie dvidešimt gramų riebalų“, – skaičiavo dietologė.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad sočiųjų riebalų racione būtų mažiau kaip 10 proc. energijos, tai yra apie 22 gramai.
„Vadinasi, jeigu suvalgysime didelę lėkštę tokių šaltibarščių, suvartosime visą maksimalų rekomenduojamą paros sočiųjų riebalų kiekį. Daugiau tą dieną sočiųjų riebalų reiktų nebevartoti“, – patarė D. Pipiraitė-Lazarevičienė.
Taip pat specialistė priminė, kad nerekomenduojama ir nuolat kasdien valgyti tą patį produktą, nes vienas iš svarbių sveikatai palankios mitybos principų – įvairus maistas.
„Valgant įvairiai mažesnė tikimybė jog kenksmingų medžiagų suvartosime per daug ir didesnė tikimybė, kad gausime platų spektrą naudingų medžiagų“, – pastebėjo ji.
Šaltibarščius vietoje karštos sriubos dienos pietų metu besirenkantiems gyventojams mitybos specialistė patarė į šį patiekalą žiūrėti kaip į pagrindinį, o ne pirmą prieš pagrindinį.
„Dar paminėtina tai, jog šaltibarščiuose yra nemažai gyvūninių baltymų (iš kefyro bei kiaušinių), didelėje porcijoje gali būti apie 15 g baltymų. Visas rekomenduojamas baltymų kiekis sėslioms moterims iki 65 metų amžiaus yra 46 g per dieną, vyrams – 56 g per dieną. Rekomenduojama, kad didesnę dalį baltymų gautume iš aplinkai palankesnių augalinių šaltinių“, – argumentavo ji. Taip pat mitybos specialistė patarė gaminant šaltibarščius naudoti kuo mažiau grietinės arba jos visai atsisakyti.
Taip pat dietologė siūlė šaltibarščiams naudoti 2 proc. riebumo kefyrą arba 5 proc. riebumo kefyrą skiesti vandeniu.
„Kai kurie gyventojai mėgsta labai skystus šaltibarščius, o tai tik naudingiau“, – teigė ji.Kovojantiems su per dideliu svoriu žmonėms mitybos specialistė patarė geriau atsisakyti ir bulvių prie šaltibarščių.