Ir dabar, praėjus daugiau nei dešimčiai metų nuo vaidybinio filmo, buvo priimtas sprendimas sugrįžti prie ištakų ir sukurti visai šeimai skirtą pilno metro animaciją. Ar šis bandymas pasiteisino? Apie tai ir bus mano apžvalga.
Apie ką mes čia…
Gyvenantis laimingą šunišką gyvenimą, danų dogas vardu Marmadukas vieną dieną tampa interneto sensacija dėl savo nemenkų išdaigų. Pažaboti šunį nusprendžia geriausias pasaulyje dresuotojas, kuris mano, kad galėtų paversti Marmaduką tikru čempionu. Jis net nenutuokia, kokie iššūkiai jo laukia.
Kūrinio turinys
Apie šį filmą daugžodžiauti aš tikrai nenoriu, nes tai yra pakankamai prastas animacinis projektas, kuris turėjo išties nemenką potencialą būti geru. Bet, kaip dažnai būna, norai gali būti dideli, bet įgyvendinimas prastas. Tad šiuo atveju taip ir įvyko, ko pasėkoje mes gavome visiškai televizijai skirtą neįdomų pasakojimą su milijoną kartų matytomis klišėmis ir primityviais siužetiniais sprendimais.
Kas keisčiausia, jog net ta 2010 metų vaidybinė tragedija „marmadukas“ buvo žiūroviškesnė už šį projektą, kuris, tikėtina, patiks tik vaikams. Ir tai nelabai išrankiems vaikams, kurie galbūt nežiūrėjo „Pixaro“ ar „Walt Disney“ pasakų. Bet tam tikrą pramogą šis filmas visgi suteikia, nes jis nėra užtęstas, o ir keli juokeliai čia visai neblogai pagyvina atmosferą. Tik gaila, kad tokius momentus filme galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.
Blogiausia dalis – personažai. Ir nekalbu aš apie jų išvaizdą ar balsus, emocijas, o apie jų pateikimą siužete. Tai tokie nykūs, visiškai pilki, klišiniai ir erzinantys veikėjai, kurie sugeba sukelti milžinišką susierzinimą vien dėl savo elementaraus bukumo. Ir ne, nekalbu aš apie šunį Marmaduką, kuris, kaip keisčiausia, buvo bene adekvačiausias ir labiausiai motyvuotas negu visi filme pasirodę žmonės.
Tad nenoriu daugiau gaišti laiko aptardamas šią juostą. Jeigu mėgstate animaciją ir žiūrite kine viską iš eilės, galite apsilankyti ir galbūt Jums ši juosta patiks. Kas ten žino, bet man, kuris irgi žiūri viską ir be galo mėgsta animaciją, tai buvo savotiškas spjūvis į veidą.
Techninė juostos pusė
Labai gaila, bet ir animacija šiame filme labai šlubuoja. Tiksliau, ji nekokia, nors biudžetas buvo tikrai nemenkas. Žiūri ir galvoji, kodėl ši juosta atsidūrė pas mus kine, o ne kaip beveik visame pasaulyje „Netflix“ platformoje. Vienintelis techninės dalies niuansas, kurį galima dar pagirti, buvo garso takelis su pakankamai nuotaikingomis dainomis. O montažas tai tragedija, kuri badė akis visos peržiūros metu.
Aktorių kolektyvinis darbas
Patiko man šio filmo įgarsinimas. Jis pridavė šiai juosta savito šarmo, o ir veikėjai, kurie buvo papuošti mūsų aktorių balsais, irgi jautiesi ekrane gyvi ir energingi. Todėl priekaištų ties lietuvišku dubliažu tikrai neturiu, nors, žinoma, originalo kalba žiūrėti būtų buvę smagiau vien dėl Pete‘o Davidsono, J.K. Simmonso, Davido Koechnero ir Erin Fitzgerald įgarsintų veikėjų.
Verdiktas
„Marmadukas“ – labai tiesmukas, kartais erzinantis, neįdomiai nupieštas ir beveik jokio pamokslo neturintis animacinis filmukas, kuris nors ir suteikia šiokią tokią pramogą, bet savo nuvalkiotomis idėjomis visiškai niekuo nesiskiria nuo 2010 metais pasirodžiusio tragiško vaidybinio filmo. Vaikams aišku turėtų patikti išdaigos ir primityvus humoras, bet suaugusiems su tuo gali kilti rimtos bėdos.