Apie ką mes čia?
Pasaulis gali labai greitai žlugti, jeigu ne vieno jauno žmogaus įsikišimas į būsimų įvykių raidą, kurią kontroliuoja nelemtas laikas. Tačiau ar jam pavyks sustabdyti besiartinantį pavojų, ar visgi jo misijai lemta patirti fiasko? Į šį klausimą nėra visiškai jokio atsakymo, nes tik nuo jo veiksmų priklausys, kaip atrodys besiartinanti ateitis.
Kūrinio turinys
Daugiau apie patį filmą ir jo siužetą Jums negaliu nieko sakyti , išskyrus kelis sakinius, esančius aprašyme, nes kitaip Jūsų peržiūra gali būti sugadinta. Užsiminsiu tik labai abstrakčiai apie esminius šios juostos pliusus, dėl kurių į šį naują Christopherio Nolano filmą reikia ne eiti, o bėgti.
Asmeniškai visuomet su nekantrumu laukiu Christopherio Nolano režisuotų darbų, nes tai ne tik, kad ypatingi, kokybiški bei savo pateikimu įdomūs darbai, bet ir filmai, kurie siūlo kažką naujo. Ir taip būtent yra su „Tenet“, kurį pats režisierius pozicionavo kaip mišinį tarp jo 2010 metų hito „Pradžia“ ir klasikinio Alfredo Hitchcocko 1959 metais sukurto šnipų trilerio „Į šiaurę per šiaurės vakarus“. Ir taip, tai yra labai tikslus šios juostos apibūdinimas, jeigu mes norėtume išskirti tam tikras detales, kuriomis jis yra papuoštas.
Bet iš kitos pusės, tai visiškai novatoriškas ir be galo preciziškai pateiktas darbas, kurio siužetas užburia nuo pat pirmos ir įtampos nestokojančios scenos. Tiesa, šią sceną buvau matęs dar gruodžio mėnesį „IMAX“ kino teatre prieš devintąją „Žvaigždžių karų“ dalį. Nuo to laiko, pamačius filmo galimybes per tas penkias minutes, pradėjau jo laukti dar stipriau. O kai pasižiūrėjau visumą, buvo sunku atgauti žadą, nes režisieriui pavyko mane dar kartą nustebinti savo beribiu talentu. Trumpai šnekant – panašiai jaučiausi žiūrėdamas „Pradžią“.
Be įdomiai sukaltos ir nenuspėjamos istorijos, filme galime atrasti begalę įdomių momentų kaip veiksmo scenos, dialogai ir aišku personažai, kuriais teko ne ką mažiau žavėtis nei pačia istorija, į kurią mus įvėlė režisierius. Kiekvienas iš filmo veikėjų ne tik, kad atliko labai svarbias funkcijas, padėjusias siužetui vystytis ir nestovėti vietoje, bet ir nesunkiai sudomino mane kaip asmenybių tipai, kuriais teko žavėtis bei jausti dar ir kitus visiškai priešingus jausmus. Bet, čia jau reikia Jums pamatyti filmą, kad suprastumėte, apie ką šneku, nes atskleisti, kas yra kas, tiesiog morališkai negaliu.
Svarbu dar ir tai, jog stebint šią istoriją, reikia būti maksimaliai susitelkusiam į tai, kas yra rodoma ekrane, nes suvokti visą juostos esmę ir tai, kaip yra vystomas pats siužetas, nėra taip ir lengva. Todėl, jeigu tikitės kokios nors lengvos pramogos, šis filmas jos nesuteiks, nes tai yra be galo preciziškai apgalvotas trileris, kuriam reikia nusiteikimo ir aišku viso Jūsų dėmesio. Ir tai nuostabu, nes su tokio lygio projektu mes pagaliau galime mėgautis kinu, kurio ilgai laukėme. Kalbu aišku apie didingą bei genialiai susuktą darbą, kuris kaip ne kaip privalo sugrąžinti žmones į kino sales.
Tad bendrai ir be jokių „spoilerių“ galiu pasakyti, jog tai yra bene geriausias per kelis dešimtmečius šnipų temos veiksmo perpildytas mokslinės fantastikos šedevras, kurį su malonumu žiūrėsiu ne vieną ir ne du kartus. Ir aišku, jau laukiu Blu-Ray leidimo, nes tokį gėrį reikia turėti asmeninėje filmų kolekcijoje.
Nuoširdžiai raginu nepraleisti šio filmo kine, nes norint gauti maksimalų poveikį iš „Tenet“, Jūs privalote jį žiūrėti būtent ten.
Techninė juostos pusė
Dėl ko galima pagirti Christopherį Nolaną apart režisūros ar scenarijaus rašymo? Aišku, už jo vizijas ir techninius aspektus, kurie tas vizijas sugeba įgyvendinti. Yra dar ir vienas mažytis niuansas, dėl ko jo filmai atrodo geriau už kitus CGI perpildytus filmus. O tuo mažyčiu niuansu tampa praktiniai specialieji efektai. Kas nežino, kas tai yra, tai paaiškinsiu labai paprastai – tai efektai, kurie nereikalauja kompiuterio įsikišimo ir jie pateikiami natūraliu būdu tikroje aplinkoje. Taip buvo su „Tamsos riterio“ trilogija, „Pradžia“, „Prestižu“ ir „Dunkirku“. Tad tai, ką šiame filme mes pamatome, viskas yra sukurta tikroviškai bei jokių CGI, kurie rėžtų mums akis.
Produkcijos dizainas – idealus. Tikrai, tai didingai atrodantis bei savo pateikimu itin kruopščiai sukurtas darbas, kurio dekoracijos nustebina naujais sprendimais, kurių mes nelabai ir matėme kur nors kitur. Dar prie viso to pridėkime meninį apipavidalinimą ir pamatysime tikrą vizualų saldainį, jog stebint filmą nesinori, kad šis dideliems ekranams skirtas kino šou pasibaigtų.
Kitais labai svarbiais techniniais filmo sprendimais tampa nuostabus „Oskarui“ nominuoto ir jau su dviem kitais Christopherio Nolano filmais dirbusio operatoriaus Hoyte Van Hoytema darbas bei garso takelis, kurio šįkart režisieriaus filmui neparašė Hansas Zimmeris. Bet net ir be šio grando, muzika gavosi labai epiška ir įtraukianti į ekrane rodomą siužetą bei laikanti įtampoje visas juostos rodymo valandas. Čia tenka padėkoti talentingam ir jau „Oskarą“ savo kišenėje turinčiam jaunam kompozitoriui Ludwigui Goranssonui.
Nepamirštame ir apie garso bei vaizdo montažus, kurie filme irgi atlieka ne paskutines funkcijas. Esu be žodžių – nepriekaištingai atliktas darbas.
Aktorių kolektyvinis darbas
Dar vienu didžiuliu šios juostos koziriu tampa stulbinanti pagrindinių aktorių vaidyba, kurių pasirodymais tiesiog neįmanoma nesižavėti. Tad svarbiausią juostos veikėją įkūnijęs mūsų mylimo Denzelio Washingtono sūnus Johnas Davidas Washintonas nepasišiukšlino ir nepridarė savo „Oskariniam“ tėčiui gėdos. Tai jau antrasis filmas po „Juodaodis iš Kukluksklano“, kuriame mes matome milžinišką šio aktoriaus talentą bei ryškų potencialą, kuris su kiekvienu nauju pasirodymu tik auga.
Filme vaidina dar ir kadaise dėl banalaus vaidmens „Saulėlydyje“ save šiek tiek sukaustęs Robertas Pattinsonas, kuris pastaraisiais metais gauna vaidmenų tokiuose meistriškuose projektuose, kaip „Švyturys“ ar „Geras laikas“, jog galima lengvai išbraukti iš atminties Edvardą Kaleną. Filme „Tenet“ aktorius pasirodė iš labai įdomios perspektyvos, o kas svarbiausia, jog jo charizmatiškai suvaidintas personažas karts nuo karto net užgoždavo patį poną Washingtoną.
Antraplaniuose vaidmenyse filme mes galime pamatyti dar aibę kitų talentingų žmonių, tokių kaip Elizabeth Debicki, Aaronas Tayloras-Johnsonas, Kennethas Branaghas, Clemence Poesey ir aišku mėgstamiausią Christopherio Nolano aktorių – serą Michaelą Caine‘ą. Tai jau septintas bendras judviejų projektas. Priekaištauti neturiu teisės nei vienam, nes visi labai organiškai įsiliejo į bendrą vaizdą, padovanodami mums gerus, įtikinamus bei įdomius personažus.
Verdiktas
„Tenet“ – ne tik geriausias per kelis dešimtmečius sukurtas šnipų temos trileris, kuris nuo pradžios iki pat netikėto finalo laiko nežinioje bei meistriškai susuktoje įtampoje, bet tai dar ir vienas iškiliausių XXI amžiaus kino projektų, kurio novatoriškumas gali tapti naujuoju kino standartu šiame žanre mažiausiai dešimtmečiui. Ir už viską mums tenka dėkoti tikram savo darbo asui bei tiesiog kino genijui – Christopheriui Nolanui, kuris kiekvieną kartą sugeba nustebinti mus vis kokiais nors naujais būdais bei džiuginti savo beribiu režisūriniu talentu.