Scorsese apie Holivudo magiją
„Vėjo nublokšti“ (Gone with the Wind, 1939) yra ne tik filmas – tai kinematografinis įvykis, kuris suformavo Holivudo aukso amžių ir padarė didelę įtaką kino industrijai. Režisieriaus Victoro Flemingo kūrinys, pastatytas pagal Margaret Mitchell romaną, daugiau nei 80 metų išlieka ne tik epiniu istorijos pasakojimu, bet ir stiprios moters gyvenimo vaizdavimu Pilietinio karo metu.
Pasak Martino Scorsese, „Vėjo nublokšti“ ir „Kasablanka“ yra du svarbiausi komercinės Holivudo studijų sistemos pasiekimai. „Nors nesakyčiau, kad tai geriausi kada nors sukurti filmai, tačiau jie puikiai atspindi, ką geriausio galėjo pasiūlyti studijos ir prodiuseriai. Šis filmas vis dar turi tą senojo Holivudo magiją, kažką, kas sužadina fantaziją, kai tik pamatai tuos vaizdus“, – pristatydamas šį filmą Amerikos kino institute yra sakęs režisierius.
Prikaustanti Vivien Leigh ir Clarko Gable’o chemija ekrane
Vivien Leigh, atlikusi Scarlet O’Hara vaidmenį, buvo pasirinkta iš daugiau nei 1 400 pretendenčių. Tai buvo vienas svarbiausių kūrybinių sprendimų, nes jos įkūnyta Scarlet tapo ikoniniu kino personažu. Ne mažiau įsimintinas yra Clarko Gable’o Rhetto Butlerio vaidmuo. Prikaustanti jo ir Leigh chemija ekrane tapo viena stipriausių filmo sėkmės priežasčių. Dinamiškas jų santykis įtvirtino Rhettą ir Scarlet kaip vieną garsiausių kino duetų, o jų aistringos scenos iki šiol žavi žiūrovus visame pasaulyje.
„Frankly, my dear“ – kai žodžiai tampa amžinumo simboliu
„Vėjo nublokšti“ tapo vienu labiausiai apdovanotų filmų kino istorijoje. Jis pelnė 8 „Oskarus“, tarp jų – ir geriausio filmo apdovanojimą. Nors filmas buvo sukurtas daugiau nei prieš 80 metų, jis iki šiol išlieka vienu finansiškai sėkmingiausių filmų, atsižvelgiant į infliaciją. Rhetto Butlerio citata „Atvirai kalbant, mano brangioji, man nerūpi“ (angl. „Frankly, my dear, I don’t give a damn“) tapo viena iš labiausiai atpažįstamų citatų kino istorijoje.
Sudėtinga kelionė iki didžiojo ekrano
Filmo „Vėjo nublokšti“ gamyba buvo ne mažiau įspūdinga nei pati jo istorija. Viena įsimintiniausių scenų – gaisras Atlantoje – buvo filmuojama sudeginant senas „King Kong“ filmo dekoracijas. Tai buvo laikoma itin pažangiu techniniu sprendimu, kuris iki šiol žavi kino entuziastus.
Tačiau gamybos procesas nebuvo lengvas – filmo kūrimą lydėjo daugybė iššūkių. Režisieriai buvo keičiami kelis kartus: George’ą Cukorą pakeitė Victoras Flemingas, kuris dėl didelio streso patyrė išsekimą. Nepaisant nuolatinių perfilmavimų ir kūrybinių nesutarimų, filmas sugebėjo sujungti visų kūrybinės komandos narių indėlį į vieningą ir jaudinančią istoriją, kuri tapo neatsiejama kino istorijos dalimi.
Tarp šlovės ir kritikos
„Vėjo nublokšti“ išlieka viena ryškiausių Holivudo klasikos juostų, tačiau šiandien susiduria su kritika dėl romantizuoto vergovės vaizdavimo ir stereotipinių afroamerikiečių personažų. Filmas, sukurtas 1939 m., atspindi to meto visuomenės normas, kai pietų plantacijų gyvenimas buvo pateikiamas kaip nostalgiškas ir idealizuotas, ignoruojant siaubingas vergijos realijas. Dabartiniam žiūrovui toks požiūris atrodo pasenęs, nes atspindi istorinius mitus, o ne tikrovę. Šiuolaikinė visuomenė, jautresnė socialiniams ir rasiniams klausimams, skatina permąstyti šio filmo įtaką.
Nepaisant kontroversiškų elementų, „Vėjo nublokšti“ išlieka svarbus kultūrinis artefaktas, suteikiantis galimybę kritiškai pažvelgti į praeities kiną ir jo vaidmenį formuojant visuomenės požiūrį į istoriją. Šiuolaikiniam žiūrovui šis filmas svarbus kaip diskusijų šaltinis apie meno atsakomybę ir istorinį teisingumą. Tai leidžia ne tik įvertinti filmą kaip meno kūrinį, bet ir permąstyti, kaip keitėsi visuomenės vertybės bei požiūris į socialinius ir istorinius įvykius.
KINFO kino klubo „Pamatyk kine“ tikslas – sugrąžinti pasaulinės kino klasikos perlus į didžiuosius ekranus Lietuvoje. Spalio 7 d. Vilniuje ir Kaune žiūrovai galės pamatyti „Vėjo nublokšti“ kino teatruose „Forum Cinemas“. „Vėjo nublokšti“ yra vienas iš tų filmų, kurių tikroji vertė atsiskleidžia būtent kino teatre.
Filmo anonsas: