„Santykis ir meilė įvyksta, kai abu padaro po žingsnį. Pirmam žingsnį padaryt yra ir labai sunku, ir labai baisu. Bet meilėj kaip ir investavime: kuo didesnė rizika – tuo didesnė grąža. Todėl žingsnį žengti – visada verta“, – sako Ieva Narkutė.
Tiesa, ji pataria visada pasilikti žingsnio atgal galimybę. Jei kita pusė nenorės... tai tada ir nereikia, rašoma spaudos pranešime.
„Norėčiau, kad šita daina įkvėptų tikėjimo ir drąsos visiems, kurie nusvilo, kurie įskaudinti, kurių nenorėjo. Tai yra daina apie nugaros ištiesimą, galvos iškėlimą ir tokį išdidų atsisukimą į save, savo vertę ir savo norus“, – sako ji.
Vieša paslaptis, kad nemažą dalį Ievos Narkutės kūrybos įkvepia jos asmeniniai santykiai. Tiksliau buvusių jos santykių istorija ir vystymosi anatomija. „Rašydama žodžius, galvojau apie visus „eksus“, kurie manęs nenorėjo. Tik aš esu žmogus, kuris su skiriasi vieną kartą. Ir niekam nesu sakius frazės: „aš dar tavęs norėčiau, jei proga būtų...“ Tačiau dainoje šie žodžiai yra ir jie skirti tiems, kurie nėra taip kartą ir visiems laikams apsisprendžiantys“, – sakė Ieva.
Dainos klausykitės ir bijūnais grožėkitės čia:
Daina „Bijūnai“ – dalis būsimojo „Gražaus ir šventinio koncerto“, kurį Ieva Narkutė gruodį surengs keturis kartus: 15 d. Vilniuje, LVSO koncertų salėje, 26 d. – Kaune, VDU didžiojoje salėje, 30 d. – Klaipėdos dramos teatre ir paskutinę metų dieną – gimtuosiuose Šiauliuose, Kultūros centre.