Žinomumo bangą A. Lebedenko-Swan pajuto 2015 m. Tapęs žymiu turinio kūrėju ir nuomonės formuotoju, užsakovams pateikdavo sąskaitas, kurių dydis nustebino net laidos vedėją D. Bunkų. Praėjus metams nuo to, kai pradėjo kurti turinį už reklamos sukūrimą jis užsakovų pageidaudavo 1000 eurų.
„Turėjau galingą ginklą – „Youtube“ kanalą. Čia peržiūros generuojasi ne per kartą. Jos renkamos nuolat. Ir aš tiesiog pataikiau tinkamu metu. Influencerių tada buvo be galo mažai. Galėjai tiesiog skinti babkes. Buvo laikas, kai aš tiesiog iš reklamos uždirbdavau 100-120 tūkst. per metus“, – nustebino žinomas vyras.
Vis dėlto ne vieną verslą vienu metu plėtojęs pašnekovas geriau nei kas kitas žino, ką reiškia vieną dieną atsibusti duobėje – netekus visų pajamų šaltinių.
„Mane užklupo nemiga, depresija. Kankino panikos priepuoliai. Su tuo ilgai dirbau. Labai nemalonus periodas. Pusę metų miegodavau po 2 valandas per naktį. Man buvo labai blogai. Nuo jaunystės jaučiu baimę prarasti pinigus. Taip nutiko, kad apvogė mano tėtį. Per naktį iš parduotuvės išnešė viską. Ir nuostoliai buvo tokie, kad jis skolą atidavinėjo dešimtmečius. Turiu pavyzdį šeimoje, kai vieną dieną tėvai turi krūvą pinigų ir tau gali pirkti „Lego“, „Playstation“, o kitą dieną tau į mokyklą savaitei duoda du litus, kuomet bandelė kainuoja 50 centų. Ir tada tu galvoji, kaip su keturiomis bandelėmis išgyvensi penkias dienas. Tai turėjo įtakos mano verslumui. Turėjau klasioką, kuris buvo iš didesnės šeimos, tad gaudavo talonus maistui. Bet kadangi turėjo ir pinigų, sakydavo, kad jam jų nereikia. Aš iš jo už tuos 50 ct. nusipirkdavau taloną ir pavalgydavau pietus. Patyriau kontrastą – kai turi ir staiga neturi.
Kai man buvo 15 – 16 metų, tėvai negalėjo man nupirkti drabužių. Visi mano klasiokai buvo stilingi, o man močiutė kartą į metus iš JAV atsiųsdavo pagal savo skonį nupirktų drabužių. Žinoma, pasitelkdama savo įsivaizdavimą, ką aš turėčiau nešioti. O ji mane atsiminė iki aštuonerių. Taip ir eidavo Artūras į mokyklą vilkėdamas marškinėlius su „Mickey Mouse“ pelyte“. Kaip aš jausdavausi su tokia maike? Blogai. Man išsivystė baimė. Kad ir kaip besisektų, viskas gali dingti. Aš suprantu, kad visada turiu pagalvoti apie rytdieną. Tad, kai keli pajamų šaltiniai vienu metu ėmė ir nukrito, atsirado nerimas, panikos atakos“, – atviravo A. Swan.

2021 m. Artur išsiskyrė su žmona, nuomonės formuotoja Ieva Swan. Jųdviejų meilės peripetijos po skyrybų buvo narpliojamos ypač plačiai. Galbūt dėl to, kad pora nevengė dalintis kasdienybe ne tik instagramo įrašuose, įvairiuose interviu, bet ir „Motyvuotų atletų“ „Youtube“ kanale.
„Kai įvyko skyrybos, aš labai perdegiau. Tada išėjau iš visų soc. tinklų. Kažkuo dalijausi, bet be entuziazmo. Supratau, kad reikia iš esmės keisti save. O aš visada norėjau susikurti taip savo gyvenimą, kad man nereiktų dirbti „Instagram“. Dabar išvis mano gyvenimas tampa gana privatus. Džiaugiuosi, kad dabar gyvenu gyvenimą atskirai, o tai, ką viešinu, tik mano laidos ir keli nereikšmingi niuansai, pavyzdžiui tai, kad atėjau į laidą, kažkur pavalgiau ar buvau kine. Jeigu ir neliktų soc. medijos mano kasdienybėje, nuo to blogiau nesijausčiau. Aišku, laida likti privalo. Tai yra mano duoklė visuomenei. Norisi, kad žiūrovas įprasmintų laiką ir kažko naujo išmoktų. Dėl to į pokalbius kviečiu tokius pašnekovus, kurie atneša prasmę. Dėstytojai, mokslininkai kalba apie psichologiją, mediciną, sportą, gyvenimą. Kad žmonės išgirstų, išmoktų. Norisi, kad žmonės taptų protingesni. Aišku, tai tapo verslu ir dėl to labai džiaugiuosi“, – kalbėjo A. Swan.

Vaikystėje susidūrė su patyčiomis
Nors anksčiau atvirauti šia tema jam būdavo per sunku, šiandien Artur apie patyčias vaikystėje kalba spinduliuodamas vidine ramybe, susitaikymu. Jis pasakoja, kad iki 4 klasės jam iš viso teko mokytis namuose – dėl pavardės ukrainietiškų šaknų turintį Lebedenko mokytojos palaikė rusu, tad nepriėmė mokytis į savo klases. Artūro į namus mokyti ateidavo paskirta mokytoja. Na, o 5 klasėje jam vis dėlto teko integruotis mokykloje. Deja, sekėsi nekaip.
„Būdavo skaudu prisiminti. Dabar jau nebe taip skaudu. Prieš metus net buvau klasės susitikime. Buvo visokių, net ir suicidinių minčių. Grįždavau namo, sakydavau: „Mama, aš noriu nusižudyt“. Kai tave muša klasėje – kenti, skauda. Gi negali pasipriešinti 3 – 4, kurie iš karto užpuola. Prisimenu, kai sulaukiau 15-kos, tėtis nuvedė mane į sporto salę. Tik aš visada buvau labai ligotas. Kai tapau vyresnis, visa tai suvaldžiau sportu. Aišku, pritaikydamas jį taip, kad man nepakenktų sveikatai. Daktarai labai mane saugojo, nes sirgau epilepsija. Esu keletą kartų nualpęs tiesiog sporto salėje. Dabar epilepsija – užmigusi. Tikiuosi, kad ji negrįš.
Taigi, tada, kai mane nuvedė į salę, pasportavau, įgavau šiek tiek jėgų – jaunas organizmas, daug hormonų, jėgos. Pamenu, klasėje mane pradėjo tampyti penkiese, o aš juos atgal: vieną – į save, kitą – į save. Tada jiems kilo klausimų: „Pala, pala, kas čia“. Aišku, aš vis tiek su jais nesusitvarkiau. Tačiau bent jau parodžiau, ką galiu. Tai mane privertė pažiūrėti į gyvenimą kitaip.
Aš nemokėjau bendrauti su vaikais. Buvo 90-ieji, mokytojos mėtė mane iš klasės į klasę. Jos atsisakydavo mokyti rusą. Nesvarbu, kad aš ukrainietis. Mane norėjo priskirti į rusų mokyklą, bet mama neleido, norėjo, kad mokyčiausi tarp lietuvių. Tada švietimo ministerija man išskyrė mokytoją, kuris ateidavo į namus. Taip ketverius metus mokiausi namuose. Na, o penktoje klasėje mane išsiuntė mokytis į mokyklą. Buvo labai sunku pritapti. Nemokėjau bendrauti, nežinojau, kaip elgtis. Mane visada mokė – būk geras, nesimušk, nesikeik. Tai kuomet būdavau stumiamas ir trankomas, tiesiog nieko nedarytdavau. Gi aš neturėjau pavyzdžio, kad reikia duoti atgal. Po truputį tos patyčios augo, nes visi matė, kad galima mane spausti“, – atviravo pašnekovas.

Erotinės patirtys
Laidoje paliesta ir erotinė Artūro gyvenimo pusė. Iš pradžių pašnekovas kiek kuklinosi, tad paklaustas, kokios antrosios pusės erotinės fantazijos jį šokiruotų, tikino: „Mane nustebintų, jeigu pasakytų, kad nori trise. Arba išbandyti svingerių susitikimus. Nežinau, negalėčiau dalintis. Dabar tikrai neįsivaizduoju“.
Paprašytas prisiminti, kiek iš viso rimtų santykių yra turėjęs Artur per daug neskaičiuos: „Tris“.
Jam vėl teko skaičiuoti, kai sulauks klausimo, kiek, jo manymu, šios moterys vertintų jį skalėje nuo 1 iki 10.
„Manau, kad viena iš jų – ties dugnu. Paradoksas, bet aš labai draugiškai išsiskyriau su visomis merginomis. Niekada nebuvau tas, kuris suteiktų skausmo – ar fizinio, ar išdavystės. Aš pats save vertinčiau 7. Tad tikiuosi, kad ir jos man skirtų tiek pat“, – spėliojo pašnekovas.
Laidoje jis nepabūgo atsakyti, kada pastarąjį kartą buvo striptizo klube. Paaiškėjo, kad seksualiais apsinuoginusių moterų šokiais A. Lebedenko-Swan mėgavosi ne taip ir seniai.
„Labai nusivyliau. Buvo draugo bernvakaris. Paskutinį kartą prieš tai buvau Las Vegase. Turbūt negalima lyginti Vilniaus su Las Vegasu. Bet tas įspūdis, kokį ten patyriau… Ten aš net neabejodamas užsisakiau „Lap dance“. Koks šokis buvo! Ką ji kalbėjo į ausį! Tai yra ne tik šokis, tai yra ir menas. Aš nuo to šokio apsvaigau, tai buvo nuostabu. Įspūdinga. Labai graži mergina, labai gražiai šoko. Aš prašiau „daugiau“, tačiau šalia nuolat stovėjo apsaugos darbuotojas. O ji man aiškino: „400 dolerių ir pašoksiu privačiai“. Tada aš gėriau viskį ir rūkiau cigarus. Supratau, kad privataus šokio man jau gali būti per daug“, – juokėsi Artur.
Laidos svečias įvardijo taisyklę, kurią išmoko ieškodamas kuo tvirtesnių santykių su moterimi.
„Pirma padarykite moterį laimingą. O tada užsiimkite savimi ir ji jus padarys laimingu, – patarimu dalijosi Artur, kuriam, pasirodo, kartą net yra tekę lovoje suvaidinti orgazmą. – Tai buvo tą patį vakarą antras ar trečias užėjimas.“
Pokalbis apie visa tai ir kitus džiugius bei tamsesnius A. Lebedenko Swan gyvenimo periodus – laidoje „Nuogas pokalbis su Danieliumi Bunkumi“ portale „Delfi“.
Pagalbos telefonai: | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų. | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Emocinė parama internetu | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (+370-5) 275 75 64. |