Tikroji laimė – suvokimas, kad viskas yra labai laikina
Ryški, drąsi, veikli ir, rodos, niekada vietoje nenustygstanti – ko gero, dažnas būtent taip apibūdintų ne vienerius metus Lietuvoje gerai žinomą TV laidų ir renginių vedėją bei socialinių tinklų turinio kūrėją I. Stonkuvienę. Tačiau daugelį žavi ir ne tik šios Indrės savybės. Be viso to, ji yra ir mylinti bei mylima mama, moteris, dukra bei savo atvirumu ir vertybiniu pamatu žavinti asmenybė.
Tiesa, pati Indrė neslepia, kad kelias link tokio gyvenimo, kokį ji gyvena šiandien, ne visada buvo it rožėmis klotas. Pasak jos, tik po tam tikrų gyvenime patirtų sukrėtimų ir išmoktų pamokų jai pagaliau pavyko suprasti, ko ji iš tikrųjų nori, apie ką svajoja ir ko, vis dėlto, reikia, siekiant absoliučios vidinės ramybės.
„Iš tikrųjų, man atrodo, ta ramybė ateina po tam tikrų didesnių nuopolių ir patirčių, kai susistatai arba susigrąžini, arba netgi išsigrynini tą vertybinį pamatą, ant kurio tu ir stovi. <...> Realiai, kalbant apie savo emocijas, apie savo ramybę – tai yra kaip įprotis. Įprotis, nes yra higienos klausimai, kur mums nekyla klausimų, mes tiesiog atrandame tam laiko – išsivalyti dantis, nusiprausti. Lygiai taip pat, ir apie savo tą emociją, jausmą, ramybę ar bet kokią emociją – aš pasidariau tokį įprotį sau.
Išnokau sustoti. Nebūtina laukti kažkokio chaoso, nelaimės, tragedijos, o tiesiog sustoti, apsižvalgyti, kas yra šalia manęs, pažiūrėti, ką aš padariau, ką aš veikiu, ką noriu veikti“, – mintimis laidoje dalijosi I. Stonkuvienė.
Daug dalykų į savo vietas Indrės gyvenime esą atsistojo ir tada, kai ji įvertino kokybiško laiko sau svarbą.
„Aš netgi savo darbiniame kalendoriuje turiu tokį „laiką sau“. Kiekvieną mielą dieną aš turiu tą akimirką. Kad ir tarp tų skirtingų veiklų.
<...> Nepriklausomai, ką tu darai, tu vis tiek esi kitoks prie savo kolegos, po to gal grįžti į šeimą – tai yra tos socialinės kaukės arba vaidmenys, kaip kas vadina. Realiai, kai dar yra tokia kaita arba daug per dieną yra tų veiklų skirtingų – aš pasilieku visada kokias 15 minučių išbūti dar šiek tiek apie tai, kas buvo ir dar šiek tiek pasiruošti tam, kas bus“, – apie svarbius įpročius kalbėjo I. Stonkuvienė.
Šios ir daugelis kitų svarbių detalių kasdienybėje Indrei padėjo ne tik atrasti ramybę būnant su pačia savimi, bet ir dar geriau suprasti, kas jai yra laimė. Dabar moteris pabrėžia mananti, kad laimė – nepriklauso nuo kitų, tave supančių žmonių.
„Abstrakčiai, man laimė yra suvokimas, kad viskas yra labai laikina. Suvokimas, kad nieko nėra amžino – man tai yra tolygu didžiulei laimei, nes aš tada jaučiu dėkingumą, aš vertinu tai, ką turiu dabar“, – teigė ji.
Tiesa, daug stipresnis viso to suvokimas, anot I. Stonkuvienės, jos gyvenime įsitvirtino tik sulaukus 30-ties.
„Iš tikrųjų, galiu pasakyti, kad aš visą laiką taip mąsčiau ir gyvenau, tik tam tikrą akimirką kažkaip įsisukau į tą sisteminį dalyką, sisteminę masę: ko mes norime, kaip mes turime daryti, kaip mes turime elgtis, kaip mes turime gyventi, ko mes turime norėti arba siekti?
<...> Realiai, žiūrėdama į visą tą laikotarpį atgal, aš jį vadinu taip: sprendimų priėmimas, per tokias dienines užuolaidas. Aš taip gyvenau. Dabar jas atsitraukiau ir žiauriai fainai“, – teigė ji.
Leidžia sau būti visokia
Nenugalimą I. Stonkuvienės optimizmą viešumoje kasdien stebi dešimtys tūkstančių žmonių. Dar daugiau žavesio tam suteikia tai, kad, kaip sako pati moteris, to, ką rodo internete, ji nesistengia nei suvaidinti, nei atitaikyti tam tikriems standartams.
„Nestrateguoju ir nemąstau apie tai, kaip aš tai darau. Aš tiesiog darau taip, kaip jaučiu. Tai yra tiesiog nepaaiškinama“, – kalbėjo Indrė.
Vis dėlto, įvairių bandymų moterį įstatyti į tam tikrus rėmus, taip pat būta. Pavyzdžiui, jai, kaip ir daugeliui viešumoje matomų moterų, teko girdėti kritikos, susijusios su tuo, kaip turėtų atrodyti ir ką gali, o ko negali daryti moteris. Anot I. Stonkuvienės, su tuo jai ne kartą teko susidurti savo mylimame darbe.
„Į tai įeina tam tikras suknelės dydis, tam tikras elgesys. Aš tiesiog per daug vaipydavausi. Ne visiems tuometiniams prodiuseriams tai tiko ir juos tenkino. Tu turėjai tiesiog gal šiek tiek apsiraminti, prigesti. Ne tai, kad apsiraminti, bet klausyti.
Aš, aišku, išsikovojau ir viename televizijos projekte išėjau iš to tipinio, primesto moters vaidmens. Kai yra duete vyras ir moteris – dažniausiai, veda vyras, o moteris – šalia yra graži. Šiuo atveju, aš gal neatitikau to gražuolės standarto ir aš norėjau irgi kalbėti. Aš turiu ką pasakyti. Mes pasidalinome 50/50 ir kartais netgi aš perėmiau tas vadeles, ir labai daug reikėjo laiko įrodyti. Tas labai vargina – nuolatinis įrodinėjimas, kad aš galiu, kad aš verta, kad aš tikrai sugebėsiu. Gal ta ramybė dabar ir ateina, nes aš jau žinau, ką aš galiu, ko aš noriu“, – teigė I. Stonkuvienė.
Laisvai būti tokia, kokia būti nori ji pati, Indrė teigė sau leidžianti ir socialiniuose tinkluose.
„Leidžiu sau būti visokia. Aš nevaidinu. Aš leidžiu sau išsiburbėti, būti be makiažo. Gal vienintelis dalykas, ko tikrai nepamato – tai manęs nepamato, kai man kažkas yra labai sunkaus ir dar neišspręsto. Bet aš suprantu tuos žmones, kurie tai daro, nes jiems yra taip sunku, kad jiems pasidalinti yra lengviau, nes našta yra per sudėtinga vieniems.
<...> Dabar socialinius tinklus aš sau prilyginčiau šiuolaikiniam dienoraščiui. Tai yra bendravimas į kažką, su kažkuo“, – teigė Indrė, pridurdama, kad atviras bendravimas su auditorija dažnu atveju yra naudingas ir jai pačiai.
Prakalbo apie sunkiai išgyventą gyvenimo periodą
Socialiniai tinklai – darbas juose yra neatsiejamas ne tik nuo asmeninės atsakomybės, bet ir nuo nuolat sulaukiamų komentarų bei kritikos lavinų. Tą puikiai suvokianti ir savo gyvenime tuo įsitikinusi Indrė sako, kad šiandien į įvairius pastebėjimus internete jau gali žvelgti labai ramiai. Kaip teigė pati moteris, ji visą savo energiją tikslingai nukreipia ten, kur žino, kad jos reikia labiausiai.
„Aš žinau tiesą ir aš geriau tą savo energijos stiklinę, kuri tikrai dabar jau nebe bačka – kuo toliau, tuo labiau supranti, kad tai nebe bačka, kur tu gali taškytis visur savo energija – labai atsargiai, eini per gyvenimą, per žmones ir prižiūri ją. Aš labiau linkusi nebeįrodinėti, neįtikinėti kažko, nes, man atrodo, tai kaip tik ir parodo, kad dar neišsisprendžiau šito dalyko“, – savo įžvalgomis dalijosi I. Stonkuvienė.
Pokalbiui pakrypus link dar asmeniškesnių temų, Indrė prakalbo ir apie nepaprastai sunkiai išgyventą gyvenimo etapą. Tai buvo laikas, kada skaudžias žaizdas jos viduje atvėrė tikrai ne tik komentatorių pastabos, bet ir nemaloni gyvenimo realybė.
„Prieš kokius 8–9 metus aš išgyvenau labai sudėtingą laikotarpį. Aš buvau visą laiką tarp žmonių, daug draugų. Aš tada galvojau, kad aš turiu labai daug draugų. Aš einu ir aš su visais sveikinuosi – gal aš negaliu pasakyti visų jų vardų, bet aš tiesiog buvau tikrai įsitikinusi, kad taip bus visada.
Tada man buvo labai didžiulė trauma, liūdesys, nes aš suvokiau, kad nebeturiu draugų. Kur aš galvojau, kad tai yra mano draugai – jie tiesiog dingo iš mano gyvenimo ir aš iš naujo turėjau vėl susiburti tą būrį draugų. Todėl aš labai vertinu ir suprantu, kas yra kokybiška draugystė, kokybiškas santykis, nebe kiekybė“, – tikino moteris.
Gydantis savo žaizdas, naujus žmones į gyvenimą Indrei įsileisti nebuvo taip jau lengva. Prisimindama tai, garsi moteris teigė, kad tam tikrus svarbius dalykus ji suvokė tik po artimesnės pažinties su dabartiniu jos partneriu Vidu Bareikiu.
„Aš po to labai sunkiai prisileidau žmones. Kai mes su Vidu pradėjome susitikinėti, draugauti – aš prisimenu, kad aš tik tada supratau, kas man yra.
<…> Gal iš šono atrodydavo, kad aš – arogantiška, pasikėlusi ir nebendraujanti. Ne. Tiesiog įskaudinta, įbauginta ir tokia, kad bijau kažką net pradėti – bijau prisileisti“, – teigė ji.
Meilė ir pagarba buvusiam vyrui – amžina
Pokalbio metu I. Stonkuvienė itin atvirai kalbėjo ir apie motinystę, ir apie santykius bei tai, kas, jos manymu, juose yra svarbiausia. Daugelį dalykų moteriai, vėlgi, padėjo suprasti praeityje patirti išbandymai. Pavyzdžiui, išgyvenusi skyrybas su aktoriumi ir humoristu Mantu Stonkumi, ji suprato, ko daugiau santykiuose su kitu žmogumi kartoti nebenori.
„Man atrodo, kad apskritai labai gera žinoti, ko tu nebenori: kaip tu nebenori, kad su tavimi elgtųsi, kaip tu nebenori kažko. <…> Dažniausiu atveju, po tokių sukrėtimų tu būni toks pasimetęs, kad yra labai sunku suvokti, ko tu nori, tai galima pradėti statytis tą vertybinį pamatą ir nuo to, ko tu nenori“, – atkreipė dėmesį I. Stonkuvienė.
Ji patikino, kad šiuo metu jaučiasi labai laiminga, tačiau tam tikrų dalykų vis dar mokosi.
„Dar vis mokausi iš tikrųjų paleisti, atleisti ir kurtis naują santykį apskritai. Po visų patirčių. Ir jausti tokį dėkingumą.
Aš prisimenu savo patį pirmą išėjimą, su tokiomis liūdnomis akimis, kur tikrai palinkėjau Mantui sėkmės ir tikrai norėjau, kad jis susirastų antrą pusę, kurią aš irgi vertinu ir gerbiu, ir kuriuosi tą naują santykį, nes svarbiausia šioje vietoje yra vaikai. Yra labai daug tokių naujų epizodų gyvenime, kur būni, kalbiesi, geri kavą pas juos namuose, kai perveži ir atveži vaikus, ir tik po to atsitrauki, ir galvoji: oi, kaip čia taip? Bet fainai. Vaikams faina? Faina. Ar gali biškį paminti savo ego dalykus? Aišku, kad gali“, – apie tai, kaip ir dėl ko išmoko išlaikyti draugišką santykį su buvusiu vyru, kalbėjo moteris.
Apskritai, skyrybas Indrė šiandien vadina labai gera gyvenimo pamoka, nors ir ji buvo be proto skaudi.
„Man atrodo, tai yra labai gera pamoka, patirtis. Bet labai skaudi. Vienintelis dalykas, ko negaliu priimti ir klausyti, tai kaip žmonės sako: na, tai lengviausias kelias. Tai yra be proto sudėtingas kelias“, – teigė I. Stonkuvienė.
Kaip toliau pasakojo ji, užtruko gana ilgai, kol jai pavyko išsigydyti visas po skyrybų likusias vidines žaizdas. Jai esą teko suprasti ir tai, kad apie savo patirtis garsiai kalbėti nereikia tol, kol tos žaizdos dar nesugijo.
„Kai išsigydžiau savo žaizdas, tada aš ir galėjau vėl eiti, daryti dalykus, kalbėti, dalintis. Aš visada mylėsiu Mantą, gerbsiu jį, nes, visų pirma, tai buvo mano labai geras draugas. Jis dabar yra kitoks draugas, bet jis – mano vaikų tėtis. Dėl to kartais yra geriau išbūti, išgedėti, išliūdėti, išverkti, išsiskausminti ir toliau kurti savo gyvenimą, santykį su tuo žmogumi“, – teigė I. Stonkuvienė.
Viso A. Swan pokalbio su I. Stonkuviene galite klausytis čia: