S. Maslobojevas laidos vedėjui Danieliui Bunkui pasakojo, kad gimė ir augo Klaipėdoje, vaikystėje daug laiko praleido su savo amžinojo atilsio atgulusiu vyriausiu broliu.
„Tėveliai daug dirbdavo, dažnai namuose nebūdavo, todėl jis paimdavo mane iš darželio. Kiekvieną dieną patirdavau su juo po iššūkį, po nuotykį. Žinoma, jis buvo daug vyresnis, man visada teko sukandus dantis priešintis. Tada dar buvau darželinukas.
O žiūrint į dabartinius tėvus ir kai kuriuos vaikus... Kai kurie tėvai stengiasi sukurti tokias superjaukias, šiltnamio sąlygas savo vaikams augti. Tada vaikai tokie ir užauga, po pirmo iššūkio jie pasimeta, panyra į paniką, nuleidžia rankas. Paskui kyla depresija, panikos atakos, alkoholio liūnas ir taip toliau, nes nuo pat pradžių, nuo pat gimimo tu nepratinai savęs prie ekstremalių situacijų, prie iššūkių“, – pastebėjo S. Maslobojevas.
Anot jo, dabartinė auganti karta augins sunkius laikus, bet kai ateis sunkūs laikai, o jie, anot kikboksininko, jau žygiuoja link mūsų, tuomet augs stiprūs vyrai.
„O tėvynę kas... Kokie transgender’iai mūsų tėvynę gins? Tame ir yra esmė. Aš turėjau sudėtingą vaikystę, paskui netekau brolio, bet tas charakteris jau buvo išugdytas“, – teigė S. Maslobojevas.
Žinomas vyras neslėpė, kad jau nuo pirmos klasės sulaukdavo savo draugų kreivų žvilgsnių ir puolimo.
„Nežinau, kodėl taip buvo, galbūt bijodavau, buvo nemalonu, nes visą laiką mane bandydavo išerzinti. Tačiau aš niekada nepasiduodavau. Mane taip mano brolis mokino: niekada nepasiduoti, niekada nenusileisti, nes vieną kartą nusileidus, visą gyvenimą tave valgys.
Dabar, netgi einant į ringą, būna, kad muša ir tu nebegali paeiti, nes tiek stipriai muša, bet supranti, kad visą gyvenimą savo iššūkius ir problemas turi spręsti pats, todėl turi stoti, nusivalyti snarglius ir eiti daryti reikalų. O paskui galėsi išsitiesti, atsipūsti, duoti sau valandėlę silpnumo akimirkos“, – sakė S. Maslobojevas.
Turi savo kovų strategiją
Pastebėjus, kad sportininkas Lietuvoje yra labai gerai žinomas ir pasidomėjus, ar jam kada nors teko sirgti žvaigždžių liga, S. Maslobojevas teigė augęs tokioje aplinkoje, kurioje nespėjo iškilti.
„Tave labai greitai nuleidžia. Mūsų kovotojų kolektyve nežiūrime, kas daugiau, kas mažiau pasiekęs, nes, vis tiek, didžiąją laiko dalį praleidi salėje. Čia iš tavęs gali pažvengti, per dantį patraukti. Galbūt kažkur laimėjai, tūkstančiai žmonių sako: „Vau“, o salėje suras prie ko prikibti ir tave per dantį trauks.
Tai priverčia susimąstyti, pagalvoti, galbūt kažkokio nepilnavertiškumo atsiranda. Nesakau, kad tai yra blogai, iš esmės, blogai, kad jautiesi prastai, bet iš kitos pusės galvoji: „Palaukite, aš jums dar parodysiu“, bandai su tuo pykčiu grįžti į salę ir dar jiems ką nors užmesti, kad kitą kartą jie negalėtų prikibti“, – sakė S. Maslobojevas.
Paklaustas, ar žino, kokia bus kovos strategija su priešininku dar prieš išeidamas į ringą, kikboksininkas teigė galintis ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti, kiek laiko analizuoja priešininką.
„Dažniausiai analizę padaro treneris, man užtenka tik prasibėgti ir tuomet pamatau, kokio stiliaus yra kovotojas, kokie jo privalumai, stipriosios pusės, ko jis nemėgsta. Mano užduotis kovoje daryti viską, kas jam yra nepatogu. Viskas. O toliau aš koncentruojuosi į savo darbą, į savo pasirengimą.
Kai kurie kovotojai turi didelę problemą. Jie išeina turėdami tikslų planą, o jis nesuveikia. Priešininkas turi visai kitą strategiją ir tuomet nebeaišku, ką daryti. Esu unikalus, kad kovos eigoje sugebu kelis kartus pakeisti planą. Neveikia šitas, darau tą, neveikia tas, imuosi kito“, – sakė S. Maslobojevas.
Laidos svečias teigė niekada nepradedantis greitos kovos, iš pradžių atlieka stebėtojo vaidmenį, analizuoja, ką yra paruošęs priešininkas, ką bandys parodyti.
„Nuo antro raundo bandau didinti tempą, trečiame kovoju pilnu tempu. Be to, esu vienas iš tų, kuris sugeba paskirstyti jėgas, tam, kad visus tris raundus atidirbčiau“, – šypsojosi S. Maslobojevas.
Vis dėlto jis neslėpė manantis, kad gražiausi jo metai prabėgo karantine, kai kūnas gebėjo greitai atsistatyti po kovos.
„Kai esi fiziškai greitas ir ištvermingas, bet žiūrint į dabartinę formą, užsispyrimą, kaip išeinu į kovas ir susitvarkau su daug jaunesniais bachūrais, suprantu, kad pikas tik dabar yra“, – pastebėjo laidos svečias.
Prieš sužadėtuves skambino mylimosios tėčiui
Laidos metu D. Bunkus pastebėjo, kad vis dėlto nereikėjo paaukoti viso asmeninio gyvenimo tik sportui ir užsiminė apie kovotojo sužadėtuves su mylimąja S. Mišenyje.
„Todėl aš ją ir vertinu, nes ji sugeba net ir tais mano laiko likučiais pasinaudoti, pasimėgauti kartu su manimi. Tikrai ji nuostabi moteris ir ji man patinka. Būna momentų, kai esu pervargęs, tada ir pats jaučiuosi nepasitenkinimą savimi, savo gyvenimu. Tokiomis akimirkomis jai būna labai sunku su manimi, ta tokia faina chemija neįvyksta, bet būna momentų, kai išsiilsiu, atsiriboju nuo visų darbų, pasirodymų, filmavimų ir skiriu laiką mums. Tuomet abu būname devintame danguje“, – šypsojosi S. Maslobojevas.
Tačiau kartais santykiai su sužadėtine kenčia, kai reikia visą savo laiką ir dėmesį skirti darbui, pasiruošimui kovoms.
„Visas tam atsiduodi, o paskui reikia ir laiko, kad atsistatytumei, pradėtumei gyvenimo džiaugsmą jausti... Paskui žiūrėk, vėl pasiruošimas kažkoks, vėl eini į tą liūną, viskas vėl pagal grafiką, pagal minutes suskaičiuota, pagal gramus maistas.
Kartais būna, kad man iškelia ranką, išeinu iš ringo ir jau tarsi kitas žmogus, kitomis akimis, esu laimingas. Tačiau nuo paskutinės kovos jau dvi savaitės praėjo, o aš vis dar neatsigavęs, jaučiu, kad naktį neišsimiegu, atsikeliu vėl pavargęs visas, raumenys susitraukę“, – pasakojo sportininkas.
Laidos metu buvo užsiminta ir apie jo sužadėtuves, vykusias iš karto po kovos ringe. S. Maslobojevas neslėpė, kad reikėjo nemažai drąsos, kai prieš lemiamą dieną paskambino S. Mišenytės tėčiui paprašyti jos rankos.
„Viską labai greitai sugalvojau, dieną prieš kovą. Pagalvojau, kad teisingiausia būtų nuvažiuoti pas jos tėtį, bet jau buvau Kaune, viešbutyje, galvojau, jei kova baigsis mano pergale, tada pasipiršiu. Jei nebūčiau laimėjęs, būčiau tai atidėjęs geresnei akimirkai, kai būtume dviese, gal kur nors išvykus, kai atsigaučiau psichologiškai“, – teigė kovotojas.
Kunigo žinutė ne juokais išmušė iš vėžių
Pašnekovas laidos metu pastebėjo nebandantis savęs rodyti kaip geresnio, protingesnio ar ryžtingesnio žmogaus nei kiti.
„Žinau, kuria kryptimi einu, žinau, kad tai mano kelias. Nors per daugelį metų esu subūręs komandą draugų, bendraminčių komandą, kurie eina kartu su manimi tuo mano nelengvu keliu, bet aš vis tiek žinau, kad tai yra mano kelias, viską išgyventi reikės man.
Manau, kad alfa patinu galima pavadinti žmogų, kuris yra su nenusilpstama batarke, visada visur spėja, viską padaro, visur su nuotaika, o man būna akimirkų, kad nieko negaliu pakelti, nes pats savo subinę vos nuo sofos pakeliu, tiek išsekęs kartais esu. Tačiau jei iš mano artimos aplinkos reikia pagalbos, nors ir keturiom nueisiu, bet padėsiu“, – neslėpė S. Maslobojevas.
Kalbėdamas apie asmeninį gyvenimą jis pasakojo anksčiau bijojęs ir vienatvės, atrodė, kad vienas sunkiai išgyventų, nes aplink nuolat būdavo žmonių.
„Bet po to, kai visas gyvenimas susisuko, po skyrybų pradėjau mėgti vienatvę. Ekstra dėmesys, kurio sulaukiau būdamas vienas, pasimatymai, draugai, norisi pabėgti nuo visko ir pabūti vienam, arba su kuo nors tyloje. Manau, kad tai yra aukso vertės laikas. Laikas su savimi, savo mintimis, yra neįkainojamas, tai – reikalinga kiekvienam žmogui.
Iki daugiau nei 20-ties norėjau dėmesio, bet dabar man svarbu, kad tik artimi žmonės būtų šalia. Kai kurie iš mano artimos aplinkos, kai paskaito komentarus, sako: „Kaip jie gali kalbėti apie tave, tavęs net nežino, kaip jie gali sakyti, kad esi pasikėlęs ar pasipūtęs, tu visai kitoks žmogus“. Sakau: „Jiems ir nereikia žinoti, jiems svarbiausia ant kažko išsilieti“, – pastebėjo laidos svečias.
Vis dėlto prakalbus apie moterų dėmesį S. Maslobojevas teigė jo vis dar sulaukiantis. Prisiminęs tai žinomas vyras papasakojo ir apie netikėtą pokalbį su kunigu.
„Visko būna. Kartais sulaukiu ir komplimentų iš vyrų, kelis kartus ir laiškų esu gavęs su pasiūlymais, gražiu būdu atsisakiau. Netgi pamenu, prieš labai daug metų kažkoks kunigas man rašinėdavo. Įsivaizduoji... Aš visą laiką su juo pagarbiai, žmogus, Dievo tarnas. Paklausdavau, kaip jums sekasi, kaip gyvenimas, jis man pasipasakodavo, teigė, kad yra pasimetęs, nes įsimylėjo vieną iš moterų, kuri eina pas jį išpažinties. Mes su juo vyriškai kalbėdavome, o paskui jis netyčia man savo p***alą atsiunčia. Parašiau jam: „Kam? Nu kam? Jei esi toks, juk matai, kad aš kitokios pakraipos“. Jis man rašė: „O Dieve mano, čia ne aš, čia kažkas“. Parašiau ir paprašiau baigti mūsų bendravimą.
Dėmesio gaunu ir iš moterų, ypač per tuos metus, kai nuo pavadėlio buvau nutrūkęs, laisvas. Bet tik pradėjau santykius, iš karto paskelbiau, jog juose esu“, – sakė S. Maslobojevas.
Laidos vedėjui D. Bunkui pastebėjus, kad moterys į tokius vyrus, kaip jo pašnekovas, žiūri, nes negauna dėmesio iš savo antrų pusių, kovotojas teigė manantis, kad idealių žmonių niekada nebuvo ir nebus.
„Tas nulietas kūnas, tos pergalės ir šlovės, jose viskas gražu, spalvota instagrame, bet kiek reikia išgyventi, iškentėti ir pereiti tų baisių, niekam nemalonių dienų. Žmonės apie tai nesusimąsto. Tik stipri moteris sugebėtų ištverti tokį gyvenimą su vyru“, – sakė S. Maslobojevas.
Nesidžiaugia dėl konflikto su Rimkenzo
„Nuogame pokalbyje“ buvo aptarta ir UTMA spaudos konferencijoje kilusio skandalo tema. D. Bunkus domėjosi, ar muštynės, kilusios tarp S. Maslobojevo ir Rimkenzo, buvo surežisuotos.
„Aš manau, kad kiekvieną save ir savo šeimą gerbiantį vyrą įmanoma išvesti iš kantrybės. Vaikai yra brangiausia, ką jis turi. Man svarbiausias dalykas yra šeima, aš jos niekam neleisčiau liesti. Ar tai buvo suplanuotas marketinginis ėjimas? Aš nežinau, gal iš jų pusės buvo, bet viskam yra ribos, bent jau aš apie tai nieko nežinau. Bet yra temos, kurių verčiau neliesti.
Ar aš laimingas, kad taip sureagavau? Ne. Aš stengiausi parodyti save iš kitos pusės, bet, kaip ir sakiau, viskam yra ribos, jei mano vaikus paliečia, nu tai... Kas tu turi būti per žmogus, kad liesti kažkieno vaikus?“ – svarstė S. Maslobojevas.
Visą pokalbį su Sergejumi Maslobojevu galite matyti straipsnio viršuje esančiame vaizdo įraše.