Tokia išvada pateikiama ataskaitoje, parengtoje „First Light Fusion Ltd.“ – britų startuolio, kuriančio mašiną, kuri imituotų galią, verčiančią spindėti žvaigždes – užsakymu.
Atsižvelgiant į rekordiškai aukštus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius atmosferoje, „SystemIQ“ mokslininkai svarsto, kad prireiks visiškai naujų nulinės emisijos technologijų, norint išvengti jūrų tvinimo, superaudrų ir bado epidemijų, kurias prognozuoja nevaldomas pasaulinis atšilimas.
„Turime tęsti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą didžiausiu įmanomu mastu, tačiau, jei norime šią problemą išspręsti, mums reikės naujų technologijų“, – interviu teigė „First Light“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Nicholas Hawkeris.
Jo kompanija, įsikūrusi netoli Oksfordo universiteto, pritraukė investicijas iš „IP Group“, o jos patariamojoje taryboje dalyvauja buvęs JAV energetikos sekretorius Stevenas Chu.
„Per artimiausius du dešimtmečius turime du uždavinius: elektros energijos gamyboje šiuo metu naudojamą anglį, gamtines dujas ir naftą pakeisti nulinės emisijos šaltiniais ir tuo pačiu padvigubinti dabartinį elektros energijos gamybos tempą, pasitelkdami tuos pačius nulinės emisijos šaltinius“, – teigiama ataskaitoje.
Vėjo ir saulės energijos jėgainės per ateinančius du dešimtmečius turėtų aštuoneriopai padidinti savo tiekiamą energiją. Nepaisant to, pasauliui grėstų net 20 000 teravatvalandžių potencialus elektros energijos trūkumas – tai beveik tiek energijos, kiek visas pasaulis suvartoja per metus.
Elektros energijos trūkumas, kurį reikia kaip nors užpildyti, ir yra „First Light“ tikslas – kaip ir kitų konkuruojančių branduolio sąlajos startuolių, kuriuos finansuoja Jeffas Bezosas, Billas Gatesas ir Peteris Thielas.
Jie siekia pradėti gaminti branduolinę energiją greičiau, nei tai padarys 35 šalims priklausantis, 25 mlrd. dolerių kainuojantis „Tokamak“ branduolio sąlajos reaktorius, žinomas kaip ITER – didžiausias mokslinis projektas per visą istoriją, kurio bendradarbiai triūsia prie milžiniško demonstracinio reaktoriaus Prancūzijoje nuo 2010 m.
„Vidinė įtampa branduolio sąlajos srityje mažėja, – sako N. Hawkeris, tvirtinantis, kad didesnės mašinos, kuriose galima lengviau kalibruoti plazmos reakcijas, investuotojams kainuoja brangiau. – Mes norime, kad sąlajos aparatas reikalautų mažesnių išankstinių kapitalo sąnaudų, net jei tai reikštų šiek tiek didesnę elektros energijos kainą.“
„SystemIQ“ tyrime nustatyta, kad „jei sąlajos sukurta energija kainuotų 60 dolerių už megavatvalandę, pasauliniu mastu rinka galėtų siekti apie 460 gigavatų“. Šalys, kuriose erdvė ribota, o saulės mažai, kaip kad Jungtinė Karalystė, taip pat šalys, kuriose elektros energijos tinklai sparčiai plečiasi, kaip kad Indija, idealiai tinka branduolių sąlajai, remiantis konfidencialia ataskaita, kuria buvo pasidalinta su „Bloomberg News“.
„Esant tolygaus elektros energijos srauto poreikiui, daugiausia vėjo ir saulės energiją naudojančios energijos sistemos dekarbonizavimas greičiausiai būtų įmanomas, – teigia tyrimą organizavęs „SystemIQ“ partneris Jeremy Oppenheimas. – Jei per artimiausius du dešimtmečius energijos poreikis kils taip smarkiai, kaip tikimasi, ypač geografinėse vietovėse su sparčiai augančia populiacija ir ekonomika, mums reikės naujų šaltinių.“