Tuo metu Rusijai pritaikytos pasaulinės sankcijos ir ribota prieiga prie tvirtos valiutos apsunkina jūreivių galimybes gauti jiems priklausantį atlyginimą arba išsiųsti pinigų namo savo šeimoms.
„Bendras COVID ir karo poveikis yra tikra katastrofa laivybos pramonei, – teigė Markas O'Neilas, „Columbia Ship Management Ltd.“ vyriausiasis vykdomasis pareigūnas. – Dėl karo Rusijos ir Ukrainos jūrininkams taikomi apribojimai ir COVID sukelti trikdžiai sukels chaosą tiekimo grandinėse, taip pat pakurstys jūrininkų darbo užmokesčio tolesnį augimą.“
Beveik visose pasaulio ekonomikose dėl karo sukeltų trikdymų sumažėjo tarptautinės prekybos apimtys, rodo ne pelno organizacijos „Kiel Institute for the World Economy“ duomenys. Poveikis laivybai, vienai iš seniausių pasaulyje pramonių, buvo jaučiamas iš karto prasidėjus invazijai.
Bent penki komerciniai laivai nukentėjo nuo sprogimų prie Ukrainos krantų. Mažiausiai vienas jūrininkas žuvo, o su Panamos vėliava plaukiojęs krovininis laivas „Helt“ praėjusią savaitę nuskendo po sprogimo prie Odesos uosto. Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainos vandenyse įstrigo per 140 laivų su daugiau nei 1 000 jūreivių. Gretimi uostai uždaryti, laivai neišplaukia, nes baiminamasi, kad į juos pataikys raketos ar povandeninės minos Juodojoje jūroje.
Kai kurie laivų valdytojai pataria Ukrainos įguloms likti laive, nes, anot jų, grįžti pavojinga; kai kurie darbuotojai veikiau linkę prašyti pratęsti jų sutartis nei grįžti į konflikto zoną. Daugelis jūrininkų gyvena Chersone arba Mariupolyje, pietiniuose miestuose, kuriuos šiuo metu smarkiai atakuoja Rusija, sakė Kuba Szymanskis, laivų valdytojams atstovaujančios organizacijos „InterManager“ generalinis sekretorius. Norintieji grįžti namo dažnai vežami į artimiausias Europos šalis, pavyzdžiui, Lenkiją ar Rumuniją, kur jie gali susijungti su šeimomis arba išlaukti, teigė jis.
Dauguma įgulos narių, dirbančių laivuose, priklausančiuose Vokietijoje įsikūrusiai Ukrainos laivybos bendrovei „BBC Chartering“, yra rusai arba ukrainiečiai. Šiuo metu bendrovė yra susirūpinusi dėl to, kad nemažai ukrainiečių įgulos narių nori grįžti namo pas savo šeimas, o tie, kurie galėtų juos pakeisti, Rusijoje ir negali išskristi iš šalies.
„Mes vežame sunkiasvorius krovinius, todėl kyla klausimas, kas pakeis šiuos įgulos narius, – samprotavo Denisas Bandura, įmonės Artimųjų Rytų regiono padalinio vykdomasis direktorius. – Informacija apie krovinių iškėlimą ir sandėliavimą ateina iš Rusijos ir Ukrainos įgulų.“
Kol kas iššūkiai, susiję su įgulų komplektavimu, įveikiami, – kai kurios laivybos bendrovės siunčia rusų jūrininkus į Artimuosius Rytus, kur Rusijos lėktuvai vis dar gali nusileisti. „A.P. Moller-Maersk A/S“ pranešė sustabdžiusi įgulų keitimą Ukrainoje saugumo sumetimais ir grįžtančius namo ukrainiečių jūrininkus laikinai įkurdino Lenkijoje.
Taip pat kyla problemų dėl darbuotojų darbo apmokėjimo. Dauguma Ukrainos bankų nustatė grynųjų pinigų išėmimo per dieną apribojimus, tikėdamiesi taip išvengti bankų apgulties, o daugeliui Rusijos finansinių institucijų, kurios tvarko jūrininkų darbo užmokestį, yra pritaikytos sankcijos.
Kol kas atlyginimas jūrininkams išmokamas grynaisiais arba pervedamas į debetines ar kreditines korteles, kurios greičiausiai jau greitu metu taip pat pajus sankcijų skonį.
O laivuose įtampa stiprėja. Pasak M. O'Neilo iš, „Columbia Ship Management Ltd.“, įgulai nurodyta nediskutuoti apie karą laive. „Columbia“ vyriausiasis vykdomasis pareigūnas taip pat reguliariai siunčia vaizdo įrašus jūrininkams, norėdamas paskatinti solidarumą, empatiją ir pagarbą.
„Rusijos jūrininkai taip pat jaučia iš daugelio panieką, – sakė M. O‘Neilas, kurio duomenimis, jo valdomuose laivuose vienu metu dirba apie 600 rusų ir 800 ukrainiečių. – Įtampa laivuose, kuriuose plaukioja mišrios rusų ir ukrainiečių įgulos, neišvengiamai yra didžiulė.“