Kovo pradžioje kainos, palyginti su praėjusiais metais, jau buvo išaugusios daugiau nei dvigubai. Tuo metu daugelis spekuliantų smarkiai sumažino savo „buliškus“ statymus. Kaip tik tada P. Andurand’as įžvelgė galimybę ilgosioms pozicijoms.

Visi požymiai rodė masinį deficitą: pasaulis ištisus dešimtmečius mėgavosi pigiu šokoladu, medžiai buvo pasenę, o Vakarų Afrikos šalyse, kurios aprūpina maždaug pusę rinkos, įsisiautėjo pasėlių ligos. Dramblio Kaulo Kranto ir Ganos produkciją galutinai pribaigė prasti orai; daugelis prekiautojų baiminasi, kad gamyba šiose šalyse įžengė į ilgalaikį nuosmukį. Ateities sandoriai nuo kovo pradžios staigiai šoktelėjo 70 proc. ir vėliau pasiekė rekordinį lygį.

Pasaulio šokolado gamintojai niūriai pasitinka krizę. Gamyklos nuo Malaizijos iki Vokietijos ir Čikagos buvo priverstos užsidaryti. Įmonėms, atsidūrusioms nesėkmingame ralio gale, keliamos bylos. Likvidumo trūkumas taip pat reiškia, kad kitas rinkos etapas greičiausiai bus kamuojamas chaotiškų kainų permainų, dėl kurių bendrovėms kils pavojus bankrutuoti.