„Bendrojo vidaus produkto augimas šiais metais vis dar bus labai mažas, – šeštadienį „Assiom Forex“ konferencijoje Brešoje, šiaurės Italijoje, kalbėjo Europos centrinio banko valdančiosios tarybos narys Ignazio Visco. – Kyla didelis pavojus, kad sulauksime niūraus scenarijaus.“
Perspėjimas kilo po to, kai Italijos ekonomika per paskutinį 2019 m. ketvirtį užfiksavo netikėtą 0,3 procentinio punkto sumažėjimą, paskatindama abejones, ar 2020 m. bus įmanoma pasiekti vyriausybės užsibrėžtą tikslą – 0,6 proc. augimą. „Fitch Ratings“ penktadienį pabrėžė neigiamą Italijos perspektyvą, patvirtindamas jos investicinio lygio kredito reitingą.
Finansų ministras Roberto Gualtieri vėliau šeštadienį kalbėdamas Brešos konferencijoje mėgino pesimizmą išsklaidyti. Jis teigė, kad ketvirtojo ketvirčio susitraukimą iš dalies lėmė kalendoriniai veiksniai, pridurdamas, kad tiek ekonomika, tiek valstybės finansai 2020 m. pradžioje rodė atsigavimo požymius.
I. Visco pabrėžė, kad Italijos rezultatai ir toliau priklauso nuo jos partnerių Europoje ir visame pasaulyje. Mažėjant politiniam netikrumui, gerėja finansinės aplinkybės.
„Iškilo dar vienas rizikos veiksnys – galimi naujojo koronaviruso plitimo padariniai, ypač Kinijos ekonomikai, – pažymėjo I. Visco. – Gali būti, kad tie padariniai tesieks kelias dešimtąsias procentines dalis, tačiau negalime atmesti ir didesnio masto poveikio.“
„Jokio poveikio“
I. Visco taip pat pateikė atsargiai teigiamą Italijos finansų sektoriaus būklės įvertinimą.
Pasak jo, ECB žemų palūkanų normų politika „praktiškai neturėjo jokio poveikio“ Italijos skolintojams, kadangi bankai neigiamą poveikį palūkanų pajamoms kompensavo „teigiamu poveikiu kreditų kiekiui ir kokybei bei padidėjusiomis pajamomis iš mokesčių“.
Nors Italijos skolintojai pagerino savo turto kokybę, suvaldė riziką ir tvarkosi balansus, jie tikisi ir tolesnio kaštų mažinimo, kad pasididintų pelną, kol žemos palūkanų normos ir nusilpusi Italijos ekonomika daro įtaką jų pajamoms. Ketvirtojo ketvirčio pajamos investuotojus nudžiugino: bankai pranešė apie vidutiniškai didesnį nei tikėtasi pelną ir solidų kapitalo rezervą. Vis dėlto šalies skolintojai ir toliau susiduria su įvairia rizika, įskaitant lėtėjantį ekonomikos augimą ir sugriežtintas kapitalizacijos taisykles.
Bankams teks pasiruošti reguliavimo pokyčiams, iš anksto suderinant kapitalą ir finansavimą, teigė I. Visco. Maži savitarpio bankai, žinomi kaip BCC, kurie 2019 m. sukūrė dvi naujas grupes, „dabar privalo kuo skubiau imtis veiksmų, kad sumažintų kaštus ir racionalizuotų savo paskirstymo tinklą“.