Sausio mėnesį miestas-valstybė pristatė naują korporatyvinę struktūrą, sukurtą taip, kad tarptautinėms kompanijoms kiltų pagunda perkelti savo fondus į Singapūrą. Įstatymas, žinomas kaip Kintamojo kapitalo bendrovių aktas (angl. Variable Capital Companies Act), leidžia užjūrio ir šalies subjektams lengviau registruoti fondus Singapūre, jei jie pasirenka vietinį fondų valdytoją.
Vienas didžiausių Azijos finansų centrų, Singapūras 2018 m. išplėtė savo valdomą turtą 5,4 proc. iki 2,5 trln. dolerių, rodo naujausi centrinio banko duomenys. Tačiau didžioji turto dalis laikoma užsienyje – Liuksemburge, Kaimanų salose ir Bermuduose – registruotose priemonėse.
Priviliodama daugiau fondų į Singapūrą, vyriausybė tikisi pritraukti daugiau grynųjų pinigų ir sukurti daugiau darbo vietų teisės ir apskaitos sektoriuose. Tai taip pat galėtų sumažinti Singapūro ekonomikos priklausomybę nuo kitų, ne tokių pastovių sektorių, kaip antai prekyba. „Boston Consulting Group Inc.“ duomenimis, 2018 m. visame pasaulyje buvo valdoma maždaug 74 trln. dolerių turto.
Naujoji struktūra sustiprins Singapūro konkurencingumą „fondų struktūrų ginklavimosi varžybose“, pažymėjo Mathew Kathayanatas, Niujorko banko „Mellon Corp.“ turto aptarnavimo padalinio Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono produktų ir strategijos vadovas. Jis pridūrė, kad struktūra jau susidomėjo Kinija ir Indija, Šveicarija ir JAV.
Naujasis Singapūro įstatymas, paremtas Liuksemburgo ir Kaimanų salų pavyzdžiu, leidžia turto valdytojams naudotis vietoje registruota struktūra, kurioje galima laikyti įvairų turtą ir subfondus.
Mokesčių lengvatos
Ši skėtinė struktūra gali apimti tiek tradicines, tiek alternatyvias strategijas ir reiškia, kad keliems subfondams valdyti reikės vieno paslaugų teikėjų rinkinio, be to, pakaks vienos finansinės ataskaitos ir vienos direktorių valdybos, šitaip sumažinant sąnaudas.
Firmoms bus leidžiama naudotis tiek Singapūro, tiek tarptautiniais apskaitos standartais. Jos turės teisę remtis šalies tinklu, sudarytu iš daugiau nei 70 dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių. Tai žymus patobulinimas, lyginant su ankstesne sistema, kai investicijų valdytojams tekdavo kiekvienam fondui atskirai parinkti specialios paskirties priemones.
Miesto-valstybės mokesčių lengvatos ir įstatymų tvarka kada nors galėtų padėti šalies fondų rinkai išaugti į pasaulinę galybę. Naujasis aktas gali „paskatinti Singapūro progresą“, pažymi Tony Lewis, „HSBC Securities Services“ vadovas.
„Mindful Wealth Pte“, 600 mln. dolerių vertės turto valdytojas, jau apsisprendė perkelti vieną iš savo fondų iš Bahamų į Singapūrą. Generalinis direktorius Marco Frangi teigia, kad vis sparčiau turtėjantiems Azijos piliečiams norint investuoti visame pasaulyje, tik nedaugelis jurisdikcijų sugebės prilygti naujajai Singapūro sistemai dydžiu, patogumu ir reputacija.
„Fondų centrai Azijoje nėra gerai žinomi, investuotojai jais naudojasi rečiau“, palyginus su kitomis jurisdikcijomis, sakė M. Frangi. „Tikimės, kad vidutinės trukmės laikotarpiu ši priemonė taps populiaresnė.“
Kitos finansų įstaigos laikosi požiūrio „pagyvensim – pamatysim“.
Įstatymas buvo priimtas po pilotinio bandymo, kuriame dalyvavo 18 fondų valdytojų ir šeimų biurų. Visgi reikia atkreipti dėmesį, kad bandyme nedalyvavo tokie milžinai kaip „Morgan Stanley“ ir „Fidelity Investments“.
Laikas, švietimas
Nors naujoji struktūra Singapūre taps „paskutine trūkstama investicinių fondų dėlionės dalimi“, pasauliniams turto valdytojams prireiks daugiau laiko, kad jie pakeltų akis nuo savo krantų, teigia Tan Woon Humas, Singapūro advokatų kontoros „Shook Lin & Bok“ partneris.
Perkelti egzistuojantį fondą iš Kaimanų salų ar Liuksemburgo į Singapūrą taip pat bus ganėtinai keblu, aiškina Bharatas Joshi, „PT Aberdeen Standard Investments Indonesia“ investicijų direktorius.
„Norint pristatyti visiškai naują struktūra, teks aktyviai užsiimti klientų švietimu“, – pažymi jis.
Liuksemburgas, kurio valdomas turtas siekia 4,7 trln. dolerių, ilgą laiką buvo „BlackRock Inc.“, „JPMorgan Chase & Co.“ ir „Amundi SA“ favoritas. Remiantis „Luxembourg for Finance“, vyriausybės remiamos agentūros, kuriai patikėta finansų centro plėtra, paskaičiavimais, šalies rinkos dalis pasaulyje apima apie 62 proc. tarpvalstybinių investicinių fondų.
„Šį žaidimą bando laimėti visi. Kol galime tikėtis sąžiningos konkurencijos, labai džiaugiamės galėdami jame dalyvauti“, – teigia „Luxembourg for Finance“ direktorius Nicolas Mackelis. Nors pastaruosius dvejus metus pastebima investicinių struktūrų onšoringo tendencija, „yra vos keli patikimi sprendimai – Liuksemburgas, Airija, o dabar ir Singapūras“, pažymi jis.