Gegužės mėnesį, palyginti su tuo pačiu 2022 metų mėnesiu, užsakymų apimtys realiai sumažėjo 10 proc., pirmadienį paskelbė Frankfurte įsikūrusi VDMA. Paklausa iš užsienio sumažėjo 18 proc., nusverdama silpnesnį vidaus verslo suaktyvėjimą.
Ataskaitoje pirmą kartą užsimenama apie silpnumą didžiausios Europos ekonomikos gamybos sektoriuje.
„Pastarųjų mėnesių mažėjimo tendencija išliko, – teigė VDMA vyriausiasis ekonomistas Ralphas Wiechersas. – Mūsų susidarytas įspūdis apie vis dar silpną pasaulinę investicijų paklausą pasitvirtino. Užsakymų atsargos artimiausiais mėnesiais bus vis dar pakankamai didelės, tačiau daugėja bendrovių, kurios jaučia šiame segmente akivaizdžius pokyčius.“
Silpna pasaulinė paklausa Kinijoje šiais metais atsiliepė Vokietijos gamybai ir gali turėti įtakos ir ateityje. Kiek anksčiau, pirmadienį, antros didžiausios pasaulio ekonomikos gamybos aktyvumo indeksas parodė, kad birželio mėnesį plėtra sulėtėjo, įmonėms ėmus atsargiau vertinti savo gamybos perspektyvas.
Verslo apklausos Vokietijoje atitinka VDMA ataskaitą. Miunchene įsikūrusio ekonominių tyrimų instituto „Ifo“ indeksas parodė, kad birželio mėn. įmonių perspektyvos suprastėjo iki žemiausio 2023 metų lygio.
Tai leidžia manyti, kad atsigavimas po recesijos gali būti lėtas. Praėjusią savaitę Vokietijos centrinis bankas „Bundesbank“ pranešė, kad per tris mėnesius iki birželio ekonomika, veikiama situacijos pramonėje, greičiausiai augo tik nežymiai.
Pirmadienį peržiūrėtas ir sumažintas birželio mėnesio gamyklų pirkimo vadybininkų indeksas (PVI) parodė dar smarkesnį pablogėjimą, nei buvo skelbta anksčiau.
„Sąlygos gamybos sektoriuje neabejotinai suprastėjo, tačiau tai nėra katastrofa, – lydinčiame pranešime teigė Hamburgo komercinio banko vyriausiasis ekonomistas Cyrusas de la Rubia. – Svarbu atminti, kad naujų užsakymų apimtys pradėjo mažėti nuo labai aukšto lygio, o gamintojai dar nesiėmė karpyti darbo vietų.“