Lietuva pasekmes pajus per eksportą
Anksčiau interviu Delfi eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sakė, kad Rusijai visiškai užsukus dujas Europai, Lietuva tai pajustų netiesiogiai per eksporto rinkas.
„Mūsų pramonės produkcija ir eksportas yra labai smarkiai priklausomas nuo tokių rinkų kaip Vokietija. Jei būtų nuosmukis Vokietijos pramonėje, tai, be abejo, paliestų ir Lietuvos pramonę, gamintojus, kurie yra pakankamai gerai įsilieję į vertės grandines. Tai, aišku, turėtų įtakos šalies ekonomikai“, – sakė V. Sinkevičius.
Tą patį rodo ir iš Delfi šaltinių gauta dujų krizės Europoje analizė. Joje teigiama, kad dėl dujų trūkumo pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių rinkose galimas Lietuvos eksporto sulėtėjimas.
Vokietija – pagrindinė Lietuvos eksporto partnerė (9,7 proc.), į šią šalį eksportuojama daugiausiai lietuviškos kilmės produkcijos: 2021 m. spalio – 2022 m. kovo mėnesiais į šią šalį buvo eksportuota produkcijos už 1 199 mln. Eur.
Į Vokietiją daugiausiai eksportuojama lietuviškos kilmės baldų (14 proc.) ir medienos (10 proc.).
Analizėje pateikiami 2021 m. spalio – 2022 m. kovo duomenys, nes šiais mėnesiais prognozuojamas didžiausias dujų trūkumas dėl šildymo sezono.
Joje išskiriamos dar kelios sunkumus dėl dujų patiriančios šalys, į kurias eksportuoja Lietuva: Austrija (1,1 proc.), Čekija (1 proc.), Italija (2,8 proc.), Slovakija (0,4 proc.), Vengrija (0,7 proc.).
Sudarė blogiausią scenarijų
Šaltinių teigimu, esant blogiausiam scenarijui, jei minėtose šalyse dėl dujų krizės stotų gamybiniai procesai, Lietuvos sektorių netekimai dėl eksporto trukdžių per pusmetį siektų 936 mln. Eur.
Labiausiai nukentėtų plastiko gamintojai ir eksportuotojai (21 proc.), medienos pramonė (20 proc.), chemijos pramonės įmonės (20 proc.), mašinų pramonė (15 proc.), metalo pramonė (9 proc.), maisto pramonė (8 proc.) ir kt.
Netekimai Vokietijos rinkoje, esant blogiausiam scenarijui, užimtų didžiausią dalį – 595 mln. Eur.
„Šalyse, patiriančiose sunkumų dėl dujų pakeičiamumo, gali sustoti gamybiniai procesai, kuriuose yra naudojamos dujos. Tokiu atveju sumažės arba visai išnyks gamyboje naudojamų žaliavų / subproduktų poreikis.
Sustojus gamybiniams procesams paveiktose šalyse, Lietuvos sektoriai per pusmetį (nuo spalio iki kovo mėnesio) gali netekti 7,5 proc. (936 mln. Eur) viso lietuviškos kilmės eksporto per ateinančius 2022 m. spalio – 2023 m. kovo mėnesius“, – rašoma analizėje.
Pasireiškus blogiausiam scenarijui, Lietuvos BVP galėtų susitraukti 2,5 proc. p.
LPK: dėl ES ekonomikos lėtėjimo nuostoliai gali siekti milijardą
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Arūnas Laurinaitis sutinka, kad Lietuvos eksportas gali pradėti lėtėti, tačiau daugiau dėl bendros prastėjančios ekonominės situacijos Europoje.
„Lietuva daugiau eksportuoja arba yra tarpinė tiekimo grandis tarp mašinų gamintojų ir užsakovų Skandinavijoje ir Vokietijoje. Jei mašinų gamybos ir kitos pramonės šakos bus paliestos apribojimų dėl gamtinių dujų ribojimo Vokietijoje ar Skandinavijoje, be abejo, Lietuva gali susidurti su mažesniu užsakymų kiekiu, eksporto mažėjimu.
Tačiau tiesiogiai gamtinių dujų įtaką eksporto mažėjimui matau minimalią. Didesnį ryšį matau dėl bendros ekonominės situacijos, t. y. jei ekonomika lėtės ir stagnuos, atitinkamai ir Lietuvos eksportas mažės. Ar gamtinės dujos tam turės įtakos – abejočiau“, – komentuoja LPK viceprezidentas.
A. Laurinaičio vertinimu, minėti nuostoliai Lietuvos ekonomikai – realūs, tačiau taip pat juos jis labiau sieja su ES ekonomikos augimo lėtėjimu.
„Mes analizuojame, kad jeigu bus ekonomikos sulėtėjimas Europoje ir Europos Sąjungoje, įskaitant Skandinaviją, tai eksportas sulėtėtų apie milijardą per laikotarpį iki pavasario. Tai yra pakankamai realu. To nesiečiau vien tik dėl dujų apribojimų, bet prie bendros ekonomikos augimo lėtėjimo.
Per šiuos metus jau kelis kartus buvo koreguojamos ES ekonomikos augimo prognozės. Paskutinės – žemiau 3 proc. Galvoju, jeigu skaičius sustos ties 1,5 proc. ar žemiau, tada Lietuva gali pajusti problemą dėl eksporto. Milijardas ar 800 mln. eurų būtų pakankamai reikšminga, stojant ES ekonomikai, pagrinde Vokietijos, į kurią Lietuva pakankamai daug eksportuoja, kaip ir Skandinavijos šalis“, – dėsto LPK viceprezidentas.
Izgorodinas: dujų krizė labai naudinga mūsų eksportuotojams
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas nelinkęs situacijos dramatizuoti. Jis netiki pateiktu blogiausiu scenarijumi – skaičiai esą logiški tik teoriniame lygmenyje, o praktiškai dujų krizė Europoje mūsų verslui gali atnešti ne tik problemų, bet ir daugiau galimybių.
„Iš vienos pusės, žiūrint buhalteriškai, skaičiavimai atitinka realybę, nes jei Vokietijos pramonė dėl dujų trūkumo mažina gamybą, tai, aišku, kad tam tikrus Lietuvos ekonomikos sektorius gali paveikti. Kita vertus, iki galo nesutikčiau su tokiais radikaliais paskaičiavimais.
Iš dalies dujų ir infliacijos krizė Europoje yra labai naudinga mūsų eksportuotojams. Kuo aukštesnės kainos Europoje, tuo labiau Vakarų gamintojai ieškos variantų ir būdų, kaip atpiginti savo prekes. Lietuva šiuo atveju ideali šalis, nes turime SGD terminalą ir galime užsitikrinti alternatyvų dujų tiekimą tam pačiam verslui.
Be to, turime labai stiprią pramonę ir eksportą. Tai dujų krizė Europoje mūsų gamintojams gali atnešti naujų užsakymų. Tai parodys tik laikas“, – komentuoja A. Izgorodinas.
Pašnekovas svarsto, kad esant kritiniam atvejui, EK pradės ieškoti inovatyvių būdų, kaip užsitikrinti dujų tiekimą ir apsaugoti verslą, tad ir pasekmės neturėtų būti tokios skaudžios.
„Manau, kad (EK – Delfi) pradės masiškai pirkti dujas už aukštas kainas įvairiose pasaulio valstybėse. Kad būtų galima užtikrinti kuo sklandesnį verslo veikimą ir apsaugoti darbo rinką, dujos bus perkamos taip pat kaip EK pirko vakcinas per pandemiją, bus daromi bendri dujų pirkimai“, – sako ekonomistas.
Problemas pamatysime tik po kurio laiko
Be kita ko, jis pažymi, kad Lietuvos ekonomika – inertiška, ir problemos eksporto rinkose Lietuvos ekonomiką paveikia tik po tam tikro laiko.
„Nepaisant to, kad euro zonoje ir Vokietijoje mažmeninės prekybos apyvarta jau krenta, bet Lietuvos eksportas į Vakarų Europą vis dar auga dviženkliu tempu. Manyčiau, kad Lietuvos eksportuotojai per savo užsakymų prizmę pajus poveikį tik nuo rugsėjo ar spalio. Tai reiškia, kad vasarą ir dalį rudens mūsų eksportas rodys normalius rodiklius“, – pavyzdį pateikia A. Izgorodinas.