Svarbiausi pokyčiai
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) komentuoja „Delfi‟, kad kvietimą teikti paraiškas planuojama paskelbti paskutinėmis balandžio dienomis. Esminis kvietimo pokytis, kad visas terminas paraiškoms teikti nebus „suspaustas‟ į vieną mėnesį.
„Konkurso tvarka paraiškų teikimas vyko ribotą laiką, o dabar organizuojama tęstinė atranka – tai leis gyventojams kreiptis finansavimo nebe 1 mėnesį, o 6 mėnesius, arba tol, kol prašoma suma pasieks numatytą kvietimui biudžetą.
Pareiškėjai, vykstant kvietimui teikti paraiškas, neturės skubėti nesusiplanavę visų būtinų veiksmų projekto įgyvendinimui, tai yra, negavę ESO prijungimo sąlygų, neradę rangovo, kuris sugebėtų per nustatytą laiką įrengti elektrinę‟, – sakoma komentare.
Dar viena naujovė – paramą galės gauti ir tie namų ūkiai, kuriuose fizinis asmuo arba juridinis asmuo vykdo ekonominę veiklą.
APVA tikina, kad paraiškos pateikimas yra itin paprastas ir greitas. Didžioji dalis duomenų gaunami ir sutikrinami tiesiogiai pildant paraišką iš Nekilnojamojo turto registro ir pan.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius mano, kad naujasis paraiškų teikimo modelis bus kur kas geresnis ir patogesnis.
„Jau seniai siūlėme tą daryti. Pirmas dalykas, patogesnis žmonėms, kurie statosi saulės elektrines, nes parengus paraišką jiems nereikia laukti sprendimo du mėnesius, gali iš karto statyti elektrinę. Lygiai kaip dabar yra su elektromobilio parama – nusiperki ir iš karto gauni.
Kitas dalykas, patogiau rangovams ir ESO, nes nesusidaro spūstys: dabar būdavo taip, kad iš pradžių jie neturi darbo, o po to turi tiek, kad negali spėti‟, – sako ekspertas.
Jis mano, kad tolygiau pasiskirstys ir saulės elektrinių paklausa, o tai lemtų kainas.
„Kai paklausa išsilygina, tai saulės elektrinių kainos taip nesvyruoja. Būdavo, kai pas rangovą ateina trigubai daugiau užsakovų, negu jis gali susitvarkyti, tai jis stengiasi didinti kainas‟, – sakė M. Nagevičius.
APVA teigimu, tęstinis kvietimas, tikimasi, turės teigiamos įtakos rinkai – nebus didelio kiekio vienu metu į rangovus besikreipiančių asmenų, dėl ko gali susidaryti eilės, kilti kainos ir pan.
Ar verta skubėti?
Energetikos ministerija skelbė, kad saulės elektrines gyventojai, kaip ir anksčiau, turės įsirengti per 9 mėn., tačiau jie jau dabar yra raginami susipažinti su finansavimo sąlygomis ir projektams keliamais reikalavimais, apsispręsti dėl būsimos saulės elektrinės galios ir kreiptis į skirstomųjų tinklų operatorių, kad gautų elektrinės prijungimo sąlygas.
Išduotos prijungimo sąlygos, kurias reikės teikti kartu su paraiška, galios 90 dienų, per kurias gyventojai turėtų apsispręsti galutinai dėl elektrinės įsirengimo. Tuomet pasirašoma sutartis su elektros skirstomųjų tinklų operatoriumi ir prijungimo sąlygų galiojimas dar pratęsiamas 9 mėn. laikotarpiui.
„Tai padės išvengti butelio kakliuko susidarymo tiek išduodant prijungimo sąlygas, tiek vertinant paraiškas‟, – argumentuoja ministerija.
Saulės energijos bendrovė „Saulės grąža“ teigia, kad parama skiriasi nuo ankstesnių tuo, jog šįkart nereikės laukti, kol baigsis paraiškų teikimo terminas, kuris paprastai trukdavo mėnesį.
„Tęstinės paramos terminas – šeši mėnesiai. Vis dėlto, nereikėtų ilgai delsti. Mat paraiškas bus galima teikti tol, kol bus įsisavinti 40 mln. eurų, kurie yra skirti kompensacijoms saulės elektrinės įsirengimui.
Tad laikotarpis, kai bus galima prašyti paramos, priklauso nuo ją gaunančiųjų – kuo daugiau bus teigiamo atsakymo sulaukusių žmonių, tuo anksčiau terminas baigsis“, – bendrovės pranešime sako jos privačių klientų skyriaus vadovas Vaidas Brazinskas.
Jis kartu sako, kad kuo anksčiau bus pateikti visi dokumentai, tuo greičiau žmogus gaus paramą. Tačiau praleidus vieną dokumentą – kompensacijos prašymas gali būti atmestas.
Energetikos ekspertas M. Nagevičius sako, kad parama pakankamai didelė, – 40 mln. eurų, tačiau ir delsti nevertėtų.
„Labai karščiuotis nereikėtų, nesibaigs per kelias dienas, bet iš principo: jeigu labai ilgai lauksi, pinigų gali ir neužtekti. Dar vienas dalykas: ateina vasara. Kuo anksčiau žmogus pasistatys saulės elektrinę, tuo daugiau pasigamins elektros kitai žiemai‟, – kalbėjo M. Nagevičius.
Rekomenduoja apgalvoti: reikalavimus turtui, elektrinės galią
Iš ankstesnės praktikos matyti, kad apie 20 proc. pareiškėjų, kuriems buvo rezervuotas finansavimas, neįgyvendina projektų ir jiems nėra išmokamos kompensacijos. Dalis pareiškėjų persigalvoja, dalis negauna ESO prijungimo sąlygų, neranda rangovų, galbūt pasikeičia kiti planai, komentuoja APVA.
„Todėl pareiškėjams rekomenduojame susiplanuoti projekto įgyvendinimą. Visų pirma, įvertinti, ar pareiškėjo turimas turtas atitinka keliamus reikalavimus, tai yra, ar turtas yra fizinio asmens, nuosavybės teise valdomas gyvenamosios paskirties vieno buto pastatas, gyvenamosios paskirties butas arba sodų paskirties pastatas (sodo namas), turtas turi būti įregistruotas valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registre‟, – teigia agentūra.
Pasak jos, pareiškėjai taip pat turėtų atkreipti dėmesį, kad tuo atveju, jeigu saulės elektrinės įrengimo objektas yra saugomose teritorijose, ir elektrinę planuojama įrengti ne ant pastato stogo ir ne sodyboje, elektrinės įrengimo objekto vieta turi būti suderinta su atsakinga už saugomos teritorijos apsaugą direkcija.
„Taip pat labai svarbu įsivertinti poreikius, tai yra, pasiskaičiuoti, kokios galios elektrinės reikėtų, atsižvelgiant ir į ateities kintančius poreikius. Įsivertinti, ar ateityje neplanuoja įsirengti elektros energijos kaupimo įrenginių ir pan.‟, – rašoma komentare.
Agentūra primena, kad svarbu įvertinti ir tai, ar yra techninių galimybių įrengti elektrinę ant pastato stogo ar žemės sklypo, kitaip tariant, ar stogo konstrukcijos tam pritaikytos, ar tinkama kryptis šalių atžvilgiu, ar pakankamas plotas ir pan.
„Taip pat šiais metais būtina gauti ESO išankstines elektrinės prijungimo sąlygas, tad prieš teikiant paraiškas būtina kreiptis į ESO. Ir, be abejo, rekomenduojame susirasti rangovą, kad pareiškėjai būtų ramūs, jog projektą galės įgyvendinti per nustatytą 9 mėn. terminą‟, – pataria agentūra.
Bendrovė „Elektrum Lietuva‟ taip pat siūlo paskubėti, nors dėl finansavimo ir bus galima kreiptis ilgiau (arba tol, kol prašoma suma pasieks numatytą kvietimui biudžetą).
„Svarstantiems įsirengti saulės elektrinę reikėtų jau dabar susipažinti su finansavimo sąlygomis ir projektams keliamais reikalavimais, pasitarti su specialistais dėl galimos saulės elektrinės galios ir kreiptis į „Energijos skirstymo operatorių“ (ESO) dėl elektrinės prijungimo sąlygų. Šias sąlygas reikės teikti kartu su paraiška dotacijai gauti“, – sako „Elektrum Lietuva“ saulės produktų vadovė Domantė Navarskaitė.
LAIEK prezidentas M. Nagevičius sako, kad kuo žemesnė elektros kaina rinkoje, tuo ilgesnis atsipirkimo laikas. Ir, matyt, tokių žemų kainų, kokios buvo prieš pandemiją ar karą, jau nebebus. Kita vertus, saulės elektrinės vis tiek atsiperka: „Dėl atsipirkimo, tai tikrai atsipirkinėja, viskas čia labai gerai‟, sako jis.
Ne paskutinis kvietimas
APVA atkreipia dėmesį, kad tai nėra paskutinis kvietimas šiais metais, todėl bet kokia kaina skubėti pateikti paraišką galvojant, jog nebeliks lėšų, irgi nėra reikalo.
Energetikos ministerija jau skelbė, kad iki metų pabaigos planuojama paskelbti dar kelis kvietimus saulės elektrinėms įsirengti, taip pat ir įsigijimui iš nutolusių saulės elektrinių parkų. Tam planuojama skirti dar apie 50 mln. eurų.
„Vien per 2021–2022 metus daugiau nei 42 tūkst. namų ūkių skirta beveik 110 mln. eurų valstybės dotacijų gyventojų saulės elektrinėms. Artėjanti dar viena 40 mln. eurų parama yra dar vienas žingsnis, priartinantis mus prie tikslo – kad jau 2030 metais kas trečias namų ūkis elektros energiją gamintųsi pats“, – ministerijos pranešime sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
Gaminantys vartotojai:
Dotacijos dydis, norintiems įsirengti iki 10 kW galios saulės elektrinę savo sklype ar ant stogo, nesikeičia – skiriama 323 Eur su PVM už 1 kW įrengtosios saulės elektrinės galios, ir 243 Eurai su PVM už 1 kW, kai didinama jau įrengtos saulės elektrinės galia, nebestatant inverterio.
Ministerija pabrėžia, kad gaminančių vartotojų skaičius pastaruosius du metus Lietuvoje auga eksponentiškai. Absoliuti dauguma jų naudojasi valstybės skiriamomis dotacijomis.
2021 metų pabaigoje gaminančių vartotojų buvo 18,8 tūkst., 2022 metų pabaigoje – per 42 tūkst., o per tris pirmuosius šių metų mėnesius jų skaičius jau viršija 50 tūkstančių. Visų jų saulės elektrinės sugeneruoja kiek daugiau nei 550 MW elektros.
Dauguma gaminančių vartotojų – 93,6 proc. – sudaro fiziniai asmenys, likę – 7,7 proc. – juridiniai asmenys. Tai reiškia, kad Lietuvoje elektra savarankiškai apsirūpina gerokai per 46 tūkst. namų ūkių ir beveik 4 tūkst. įvairių įmonių bei organizacijų, teigia ministerija.
Aktyviausiai į savo energetinį savarankiškumą investuoja didžiųjų savivaldybių gyventojai, apie 45 proc. gaminančių vartotojų gyvena Vilniaus ir Kauno miestų bei rajonų savivaldybėse.