Dujiniam šildymui atsirado rimtas konkurentas: ir tai lėmė ne tik dujų kainos

Dujinis būsto šildymas dar neseniai atrodė kaip vienas iš pigesnių pasirinkimų, tačiau keliskart pabrangusios dujos mažina šio sprendimo patrauklumą bei dujinių katilų prekybą. Įtakos jų pardavimui turėjo ir kompensacijos, skatinančios rinktis žaliosios energetikos, o ne iškastinio kuro sprendimus, skelbia LNK Žinios.

Nors namą šildyti dujomis patogu, tokio šildymo patrauklumas mažėja. Dėl panašaus komforto dabar patraukliausi šilumos siurbliai.

„Šilumos siurblių pirkimas didėja, dujinių katilų truputį mažėja. Procentaliai dujinių katilų gal ir ne taip daug sumažėjo – apie 20-30 proc., palyginti su pernai“, – komentuoja bendrovės „Sanistal“ projektų vadovas Vidmantas Kalnietis.

Anot prekybininkų, pirkėjai domisi kainomis, jas lygina, bet šildymosi sprendimus pirmiausia renkasi pagal patogumą.

„Granulinis katilas irgi brangus, granulės pabrango, dujos, elektra pabrango. Bet dujinis katilas – nieko nereikia veikti, nusistatei, praktiškai galima visus metus nieko jam nedaryti, sėdėti sau ir šildyti“, – sako V. Kalnietis.

Šiaulietės Sonatos namas jau 15 metų šildomas dujomis. Kaip tik prieš metus senąjį dujinį katilą teko keisti į naują, tačiau moteris neturėjo nė minties apie kitą šildymo alternatyvą. Ji sako, kad brangsta viskas, tad nesvarbu, ar namas šildomas kietu kuru, ar dujomis.

„Nenorime kitų terlionių, norime švariai, gražiai gyventi, o šilumą nusistatome patys, kokią norime“, – sako Sonata.

Savo ruožtu šilumos siurbliams reikalinga tik elektros energija, jie paklausūs kaimuose ir kitose atokesnėse vietose, kur nėra dujų.

Įsigydami tokį katilą, žmonės galėjo gauti kompensaciją iš Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA). Pasak LNK, gal ir tai prisidėjo prie sumažėjusios dujinių katilų prekybos.

„Mes skatiname atsisakyti visų neefektyvių katilų, kuriais dar šildosi gyventojai, taip pat iškastiniu kuru – dujomis, dyzeliniu kuru, anglimis, durpėmis – kūrenamų katilų“, – sako APVA atstovas Jonas Balkevičius.

Kompensacijomis siekiama atsisakyti taršaus iškastinio kuro ir skatinti gyventojus įsirengti atsinaujinančius energijos išteklius (AEI) naudojančias šildymo sistemas.

„Sulaukėme beveik 3 tūkst. paraiškų už beveik 10 mln. eurų, nors kvietimui buvo skirta šiek tiek daugiau. Vidutinė paraiškos ar kompensacijos suma vienam gyventojui siekia apie 3 tūkst. eurų“, – sako J. Balkevičius.

Aplinkos projektų valdymo agentūra kompensacijoms nepanaudojo daugiau negu 3 mln. eurų.

Greičiausiai rudenį gyventojai vėl bus kviečiami teikti paraiškas, kad galėtų gauti kompensacijas įsigydami naują, atsinaujinančius energijos išteklius naudojančią šildymo sistemą.

Siekiant dar labiau sumažinti oro taršą tikimasi iš Klimato kaitos programos gauti dar didesnį finansavimą.

Nuo 2012 metų Lietuvoje senus neefektyvius biokuro katilus į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šilumos įrenginius pasikeitė daugiau nei 12 tūkst. namų ūkių.

Čia galite pažiūrėti LNK video: