„Galime konstatuoti, kad sinchronizacijai yra pasirengta. (…) Techninis pasirengimas yra tikrai užtikrintas“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda dėl sinchronizacijos proceso eigos penktadienį žurnalistams sakė Ž. Vaičiūnas.
Kaip teigė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Ramūnas Dilba, G. Nausėda mato poreikį ne tik sklandžiai įvykdyti atsijungimą nuo rusiškų elektros tinklų, bet ir būtinybę ilgalaikėje perspektyvoje didinti energetinės infrastruktūros apsaugą, kuri užtikrintų elektros sistemos stabilumą gyventojams.
„Prezidentas akcentavo ypatingą dėmesį energetinės infrastruktūros atsparumui užtikrinti – akivaizdu, kad reikia ruoštis tikrai ne vienai dienai, ne vienam momentui, tačiau tai yra tęstinis procesas. Čia būtent yra tiek fizinės apsaugos, tiek energetinės infrastruktūros atsparumui didinti būtinos veiklos“, – žurnalistams kalbėjo R. Dilba.
Anot Ž. Vaičiūno, užtikrinant elektros sistemos saugumą, pirmiausia dėmesį reikia skirti kabelių Baltijos jūroje apsaugai.
„Su perdavimo sistemos operatoriumi („Litgrid“ – ELTA) aptarėme visus rizikos variantus. (…) Visiems, netgi juodžiausiems scenarijams, yra pasirengta“, – pabrėžė Ž. Vaičiūnas.
Elektros kainoms įtakos neturės
Pats ministras patikino, jog vykstant sinchronizacijos procesui šalies gyventojai nepatirs nepatogumų, elektros tiekimas taip pat nenutrūks.
„Neperkame elektros nei iš Rusijos, nei iš Baltarusijos jau daugiau nei metai. Iš esmės tai reiškia, kad jokio poveikio neigiamo elektros rinkai tai neturės. (…) Sinchronizacijos įtaka elektros energijos kainoms yra visiškai minimali arba praktiškai nulinė“, – tikino ministras.
„Pasirengimas įvairiems scenarijams yra normalios būsenos, sakykime, kriterijus, ir tai tikrai nėra susiję su sinchronizacijos projekto įgyvendinimu. Puikiai suprantame, kad yra audrų, kitų kataklizmų, dėl kurių gali nutrūkti elektros energijos tiekimas, tai realiai tos grėsmės yra žymiai didesnės rizikos, didesnės žalos“, –
Įvykus lokaliems elektros energijos sutrikimams, Lietuva, anot ministro, naudotųsi elektros kaupimo įrenginiais, kitais techniniais sprendimais.
„Tikrai nekalbame apie tai, kad gali būti elektros tiekimo sutrikimas gyventojams, toks scenarijus net nesvarstomas ir tikrai yra tiekimo saugumas užtikrintas“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
Dabar Baltijos šalys kartu su Rusija ir Baltarusija veikia rusiškoje IPS/UPS sistemoje, vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Maskvoje.
BRELL sutartį Lietuva nutrauks vasario 7 dieną, o vasario 8 d. atsijungusios Baltijos šalių operatorės pradės bendrą izoliuoto darbo bandymą.
Sinchronizacija su kontinentinės Europos zona ir atsijungimas nuo rusiškos elektros sistemos įvyks vasario 9 dieną.
Pradėjus sinchronizaciją, Baltijos šalys iš pradžių dirbs trise, kartu bandys palaikyti dažnį bei užtikrinti elektros gamybą, o vėliau per dar 2021 m. išplėstą „LitPol Link“ sinchroninę sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos prisijungs prie kitų Europos šalių.
Sinchronizacija užtikrins nepriklausomą, stabilų ir patikimą Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų dažnio valdymą ir prisidės prie regiono energetinio saugumo.
Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių įgyvendinami sinchronizacijos projektai iš dalies finansuojami Europos Sąjungos (ES) lėšomis iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės.
Bendras finansavimas siekia maždaug 1,2 mlrd. eurų ir turėtų padengti iki 75 proc. visų kaštų.
Ruošiantis sinchronizacijai, Lietuvoje ruošiami 3 sinchroniniai kompensatoriai, įrengiamos naujos elektros perdavimo linijos, skirstyklos, atnaujinamos pastotės, atliekami kiti darbai.
Taip pat planuojama iki 2030-ųjų įrengti naują 700 megavatų (MW) galios jungtį su Lenkija „Harmony Link“, kuri padės užtikrinti elektros rinkų integraciją.
Harmony Link“ projekto investuotojai yra Lenkijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemų operatoriai – „Polskie Sieci Elektroenergetyczne SA“ ir „Litgrid“.
Trijų Baltijos valstybių elektros perdavimo sistemos operatorės dar pernai liepą informavo Rusiją ir Baltarusiją, kad nuo vasario nebepratęs dalyvavimo bendroje elektros sistemoje sutarties.
Vaičiūnas apie ES svarstymus atnaujinti rusiškų dujų importą: Lietuva juos vertina rezervuotai
Europos Sąjungoje (ES) kylant diskusijoms, jog pasiekus karo Ukrainoje paliaubų susitarimą rusiškų dujų importas į bendriją galėtų būti atnaujintas, energetikos ministras Ž. Vaičiūnas sako, kad Lietuva nėra linkusi tokių svarstymų palaikyti ir teigia, kad šalis šiais klausimais laikysis rezervuotos pozicijos.
„Tikrai šitame etape neturėtų būti kalbama apie tokius scenarijus ir manau, kad Lietuva tikrai pakankamai rezervuotai vertintų tokias žinias, tokius susitarimus. Be abejo, tolimesniame procese, jeigu vyktų derybos, negalima turbūt atmesti jokių variantų“, – žurnalistams penktadienį sakė ministras.
Kaip pabrėžė Ž. Vaičiūnas, Lietuva, po 2022-ųjų Rusijos invazijos į Ukrainą tapusi pirmąja ES valstybe, atsisakiusia rusiškų dujų importo, sieks tokią poziciją demonstruoti ir toliau, skatins partneres prioritetą teikti kitų, finansiškai vis labiau atsiperkančių atsinaujinančių energijos šaltinių alternatyvoms.
„Tiek rusiškų dujų atsisakymas, tiek apskritai dujų vartojimo mažinimas yra ta kryptis, kur tiek Europos Sąjungos valstybės žiūri, tiek taip pat Lietuva ta kryptimi“, – tikino Ž. Vaičiūnas.
Politikas pridūrė klausimus dėl rusiškų dujų pozicijos ES energetikos šaltinių infrastruktūroje keliantis ir europiniuose formatuose, besitikintis konkrečių veiksmų plano dėl Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo.
„Mes turime formatus, kiek tai susiję su mano atsakomybe kaip energetikos ministru, tai Energetikos taryboje (…) pačioje pirmoje gruodžio 16 d. praeitais metais šį klausimą kėliau, pirmiausia, kiek tai buvo susiję su suskystintų gamtinių dujų tiekimu į Europą“, – nurodė Ž. Vaičiūnas.
„Prašėme Europos Komisijos atlikti ne tik vertinimą situacijas, bet taip pat ir pateikti kelio gaires ir konkretų veiksmų planą, kaip sumažinti šių dujų vartojimą ES valstybėse narėse. Tikimės, kad artimiausiu metu toks planas bus pateiktas“, – kalbėjo ministras.
Europos Komisijos (EK) duomenimis, pirmąjį 2024 m. pusmetį Rusijos tiekiamos dujos sudarė 18 proc. viso dujų importo į ES. Tai atitinka 25,4 mlrd. kubinių metrų. Pirmąjį 2023-iųjų pusmetį importas iš Rusijos sudarė 14 proc. – iš viso 21,2 mlrd. kubinių metrų.
Rusija aplenkė JAV ir vėl tapo antra didžiausia dujų ES tiekėja po Norvegijos, daugiausia dujų tiekia Slovakijai, Vengrijai ir Austrijai.
