„Nežinau, ar noriu viešai komentuoti šitą dalyką. Atsakymas toks: problemų matome“, – kalbėjo kai kurie verslo atstovai.
Saulės industrija neišvengia Azijos milžinės pykčio
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad saulės modulių gamyba Lietuvoje dėl politinių įtampų su Kinija patiria tam tikrą poveikį – kaip ir visas su šia Rytų šalimi susijęs Lietuvos gamybos verslas.
„Tas vyksta, tas vyko ir nuo praeitų metų. Nėra kažkokių išimčių šitai sričiai, kinai lygiai taip kažkiek pristabdo visą tą tiekimą, lygiai taip pat kaip ir visur kitur. Viskas, kas susiję su pramone, yra ribojama, tai čia akivaizdu, mes tą jaučiame ir matome. Viskas, kas susiję su buitinių prekių prekyba, tas nė kiek nestabdoma“, – kalbėjo „Global BOD Group“, kuri valdo saulės modulių gamybos bendrovę „SoliTek“, valdybos pirmininkas V. Janulevičius.
Anot jo, norint užsitikrinti žaliavų ar komponentų tiekimą, alternatyvų nėra tiek daug.
„Kinija yra puslaidininkių, silicio gamintoja numeris vienas pasaulyje, tai šiandien jeigu tų trikdžių bus, alternatyvų tiekti yra tik keletas, šiuo atveju yra tik Norvegija su siliciu. Taip kad gali būti atsiliepta Lietuvoje bent jau gamintojams, nes kai kurie gamintojai ir sustojo – tie, kurie daugiau dirbo su Kinija dėl žaliavų“, – sakė jis.
„SoliTek“ tęsiame gamybą, nesustojame (…) Mes turime alternatyvą iš Norvegijos, bet ji, aišku, yra brangesnė“, – komentavo LPK prezidentas.
Saulės modulių gamybos ir įrengimo bendrovės „Solet Technics“ vadovas Andrius Karazinas teigia, kad mato logistikos trikdžių, bet sunku pasakyti, ar jie susiję su politinėmis įtampomis.
„Kažkiek logistikos trikdžių yra atsiradę, labai sunku pasakyti, ar čia dėl įtampų su Kinija, ar dėl to, kad tie trikdžiai jau tęsiasi gerą laiką. Bent jau mūsų partneriai Kinijoje sako, kad kas dėl komponentų, tai viskas yra OK. Ta prasme, jie neturi jokio reguliavimo. Kiek rašome sutartis, įsipareigoja pristatyti laiku. Vėlavimas šiek tiek yra, negaliu pasakyti, dėl ko“, – sakė jis.
Palygino su Rusijos energetikos politika
A. Karazino teigimu, jis nemato priežasčių, kodėl saulės modulių gamyba turėtų pigti.
„Tas pabrangimas jau dabar tikriausiai yra įvykęs, kiek jis galėjo įvykti, yra lūkesčiai, kad kažkiek kainos gal atšoks, koreguosis. (…) Žinome, kad ir infliacija pagreitį įgauna, ir atlyginimai sparčiai kyla. Aš asmeniškai turiu nuojautą, kad jos, matyt, ir liks tokio lygio, kokios dabar yra“, – kalbėjo Lietuvos saulės energetikos asociacijos viceprezidentas A. Karazinas.
V. Janulevičiaus prognozės niūresnės, jo manymu, saulės jėgainės brangs.
„Taip, tikėtina, kad taip, nes visos medžiagos brangsta, čia ne vien silicis, kuris pabrango šiandien jau tris kartus nuo praeitų metų pradžios. Tai, aišku, atsiliepė ir tie patys tiekimo trikdžiai, nes tas pats Taivanas didžiąją dalį gamyklų turi kontinentinėje Kinijoje, o Kinija su siliciu yra 99 proc. pasaulio gamybos“, – sakė LPK prezidentas.
Jo teigimu, situacija su žaliavomis yra iššūkis ne vien Lietuvai – tai yra pasaulinio masto faktas.
„Mes negalime reguliuoti pasaulinių kainų, silicio kaina jeigu pakilo tris kartus, – vis tiek pakilo dėl to, kad Kinija žaidžia savo vaidmenį su siliciu taip, kaip Rusija žaidžia su dujomis, būkime atviri. Na, kai pas jus yra 99 proc. gamybos, jūs tikriausiai irgi bandytumėte išpešti naudos. Daugeliu atvejų žaidžiama būtent taip“, – argumentavo V. Janulevičius.
Rinka pasikeitė vos per keletą metų
„Via Solis“ vadovas Rimvydas Karoblis svarsto, kad nebūtinai Pekino nurodymu, tačiau gal ir savo iniciatyva kinų kompanijos gali naudotis padėtimi ir auginti kainas.
„Gal nesiryžčiau pasakyti, kad tai Kinija naudojasi. Tiesiog Kinijos kompanijos. Ta fotovoltinė rinka nėra tokia vienalytė. Vis tiek yra ten keletas lyderių, kurie žaliavas daro. Aišku, jose visose vyriausybė turi akcijų. Bent daugumoje vyriausybė kažkaip dalyvauja. Ar yra kažkoks principinis nusistatymas, kad naudotų monopoliją, keltų kainas, – matyt, gal taip. Kaip su kaukėmis, kaip su kitais dalykais – jeigu yra galimybė, jie kelia“, – kalbėjo R. Karoblis.
Paklaustas, kaip vertina saulės jėgainių įrengimo perspektyvas Lietuvoje ir būsimas kainas, jis teigė nematantis „prielaidų, kodėl jis galėtų nebrangti“.
„Nes eilę metų jau elektrinių brangimą lemia rinkos augimas. Iš esmės, mes turime situaciją, kai saulės energetikos industrija nesugeba patenkinti poreikio. Arba sakykime taip: poreikį patenkina, bet tai daugiau pardavėjų rinka, nėra padidėjusios konkurencijos. Jeigu žiūrėtume 5-6 metus atgal, tai matydavome situaciją, kai yra vis dėlto pirkėjų rinka, kada buvo iš ko rinktis, buvo konkurencija, pardavėjai stengėsi parduoti ir tam ieškojo sprendimų, dėl to mažėdavo kainos, būdavo banguotumas“, – kalbėjo R. Karoblis.
„Via Solis“ vadovas prisimena, kad anksčiau per metus kainos kildavo bangomis, dabar gi – poreikis tiesiog auga.
„Paprastai mes matydavome per metus dvi tokias bangas, kada kainos kildavo ir krisdavo, čia gal tos bangos prasidėjo po 2015 metų, kai Kinija prisijungė po Paryžiaus konferencijos prie klimato CO2 mažinimo susitarimų, ir pas juos prasidėjo saulės elektrinių įrengimų programa. Pagal ją jie iki tam tikros datos „x“ turėdavo padaryti tam tikrą dalį ir priduoti. (...) Reiškia, prieš tą datą būdavo viena banga kainos pakilimo, nes rinkoje būdavo didžiulis poreikis“, – sakė verslininkas.
Dabar, pasak jo, situacija pasikeitusi, „yra tiktai poreikio didėjimas“.
„Buvo praeitais metais techninių įvykių, kas lėmė silicio kainos kilimą – ten keli gaisrai gamyklose, uždarė renovuoti. Bet aš tai daugiau traktuočiau gal kaip pretekstą kelti kainas. Taip, realios aplinkybės buvo, bet (…) didesne apimtimi lėmė didelio poreikio faktorius“, – kalbėjo „Via Solis“ vadovas.
Tikisi dar atnaujinti gamybą Lietuvoje: turime gerą know-how
„Solet Technics“ pernai gruodį pranešė, kad laikinai iškelia saulės modulių gamybą iš Lietuvos. Įmonės vadovas A. Karazinas „Delfi“ paaiškino, kad tai lemia atsinaujinimo poreikis, tačiau bendrovė neatmeta galimybės sugrąžinti gamybą į Lietuvą.
„Pirmoji gamybos linija 2011 metais buvo įrengta, buvo visiškai nauja, pagal tuometines technologijas. Per 10 metų atėjo laikas naujintis. Mes per tą 10 metų laikotarpį dukart ją modernizavome, bet atėjo laikas, kada jau pradėjo trūkti komponentų, kurie tinka būtent tai technologijai. Pasidarė nereguliarus jų tiekimas ir kainos pradėjo šokinėti. Žodžiu, rinka technologiškai pasistūmėjo pirmyn. Ir tiesiog akcininkai padarė sprendimą, kad, matyt, laikas šitą liniją uždaryti ir pradėti koncentruotis į kitą“, – sakė jis.
Bendrovė skelbė, kad išsiplėtus įmonės veiklos geografijai esama gamybos linija nebepatenkina prekių tiekimo poreikio, technologinių reikalavimų ir turi būti atnaujinta, automatizuota.
Šiuo metu įmonė Lietuvoje veikia, „turi visokių nepabaigtų reikalų“.
„Tuo pačiu mes ruošiamės: turėtų būti vis tiek iš RRF (Recovery and Resilience Facility – Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė), bent jau kiek skelbia žiniasklaida ir tos intencijos Europos Sąjungos yra, grąžinti pramonę į Europos Sąjungą.
Labai tikimės, kad bus kažkada galbūt paramos ir šiaip norėtume vėl pastatyti, tiktai žymiai modernesnę ir žymiai didesnių pajėgumų (…) Matyt, priklausys ir nuo finansavimo. Tikimės vis tiek 2023 metais pajudėti iš mirties taško“, – kalbėjo A. Karazinas.
Dabartinė likusi gamyba Lietuvoje yra labiau vienetinė, masinės nėra – viskas sutelkta užsienyje.
„Galime klientams pasiūlyti tiek Kinijoje gamintus, tiek Europoje gamintus su „Solet“ brandu, ženklu, tai reiškia, kad patys prisiimame atsakomybę ir kokybę garantuojame. Antras dalykas, kad turime visą įrangą tų modulių, – pasigamintų kitur, ne Lietuvoje, – kokybės patikrinimui (...) Kad neparduodame katės maiše, tai užtikriname“, – sakė A. Karazinas.
Anot jo, iš gamybos Lietuvoje pasitraukus „Solet Technics“, tai neturės įtakos modulių trūkumui šalyje ir kainoms, nes ir šiaip didžioji dalis buvo parduodama ne Lietuvos rinkoje, o keliavo į Europą. Lietuvoje konkuruoti su pigesne, konkrečiai, kinų produkcija, yra labai sunku.
„Jeigu yra prioritetas pasirinkti pigiausią variantą, su lietuviškais moduliais nieko nepadarysi. (...) Saulės modulis jau yra pasidaręs ta commodity, pereinamąja preke. Kaip cukrus (…) Žmonės neteikia reikšmės. Jeigu kalbame apie galimas problemas (susidėvėjimo ir pan. – red.) po penkerių šešerių metų, tai žmonėms tai tiesiog protu sunkiai suvokiama“, – komentavo A. Karazinas.
„Europiečiai, ypač, pavyzdžiui, vokiečiai, jie žiūri perspektyvą, dešimt metų ir daugiau ir ta kokybė yra vertinama ir dėl to ten didžioji eksporto dalis ir nusėsdavo realiai“, – sakė jis.
Santūrumas dėl Taivano
Lietuvos ir Kinijos santykiams išgyvenant niūriausią etapą abiejų šalių istorijoje, „Via Solis“ vadovas R. Karoblis nenorėjo išsamiau komentuoti bendrovės patiriamų iššūkių, bet sakė, kad problemų yra, kartu ieškoma „aplinkinio kelio“ joms išspręsti.
Taivaną, kaip alternatyvą, jis vertino labai santūriai, pasak jo, saulės elektrinių gamybos pramonė sukoncentruota Kinijoje.
„95 proc. viskas sukoncentruota. Net Taivanas iš esmės nesugebėjo konkuruoti. Vis tiek Taivanas buvo puslaidininkių lyderis (...). Buvo likusios trys didelės kompanijos ir Taivano vyriausybė jas tiesiog privertė susijungti, kaip aš tas istorijas girdėjau, kai į Taivaną skraidydavau: kitaip atsisakė subsidijas kažkokias duoti ar pagalbą. Jie norėjo bent vieną didelę kompaniją padaryti, kuri sugebėtų su kiniečiais konkuruoti, bet nieko nepavyko, kaip suprantu“, – sakė R. Karoblis.
„Neseniai kontaktavome su jomis, taip ir negavome jokio feedback’o (grįžtamojo ryšio). (Interneto) puslapiai seni, tai darau prielaidą, kad jos išsikvėpė galutinai. (...) Mes kelis kartus bandėme kontaktuoti su tomis įmonėmis dėl galimybių, dėl celių tiekimo“, – dėstė jis.
V. Janulevičius sakė, kad Taivanas – galimas kelias, bet produkcija bus brangesnė.
„Nes Kinija daugeliu atveju subsidijuoja šitus veiksnius ir dėl to, sakykime, ta kaina ten yra kažkiek mažesnė. Ne visada kokybė, aišku, yra gera, bet kainos prasme, tai taip“, – kalbėjo jis.
Europa jau pralaimėjo „karą“?
V. Janulevičius pabrėžė, kad dabartinės energetinių išteklių kainų krizės kontekste Europai labai svarbu užsitikrinti alternatyvius energijos gamybos išteklius, o kartu – ir juos generuojančias technologijas.
„Svarbu turėti vietinę diversifikuotą gamybą (...). Turime suvokti prie dabartinės energetinės krizės, Europos gamyba ir Europos saulės energetika ir integruojami į pastatus (saulės moduliai – red.) – tai yra ateitis. Tai yra ta ateitis, kurią turime turėti čia vietoje ir kurią kažkada praradome.
Kovodami dėl investicijų ir vaikydamiesi „trumpesnio dolerio“ arba piniginio vieneto nubėgo visi į Kiniją, o šiandien turime priklausomybę nuo visų tų dalykų. Puslaidininkiai yra vienas iš svarbesnių dalykų“, – sakė „Global BOD Group“ valdybos pirmininkas.
R. Karoblis teigia, kad koncentracija tiek žaliavų, tiek gamybos prasme jau senokai nusistovėjo Kinijoje.
„Europa pralošė tą „karą“. Jau mes nežinome, kaip pasivysime. Europa buvo technologinė lyderė nuo 2005-ųjų iki kokių 2015-2016 metų. Paskui – viskas. Kinai nuo 2010-ųjų pradėjo didžiules investicijas į šitą rinką, jie įžvelgė didžiulį potencialą. Subsidijavo tas kompanijas“, – sakė „Via Solis“ vadovas.
„Jeigu pažiūrėtume dešimtuką didžiausių Kinijos gamintojų, tai jos iš esmės eilę metų dirbo nuostolingai ir didelė jų dalis buvo bankrutavusios arba techniniame bankrote ne vieną kartą. Visada joms buvo tos skolos nurašomos, vėl „ištraukiamos“, vėl toliau dirbo. Jie augino tą rinką“, – kalbėjo verslininkas.
Išsigelbėjimas – nestandartiniai sprendimai
Kalbėdamas apie dabartinę modulių gamybos situaciją Europoje, jis nepuoselėjo didelių lūkesčių. Esą matyti kai kurių kadaise buvusių lyderių ambicijos, bet ar pavyks konkuruoti su kinais – bus matyti.
„Europoje vienetais galime skaičiuoti kompanijas. Gal dešimtimis, kas gamina dar Europoje. Praeitais metais šveicarų kompanija „Meyer Burger“ paleido fabriką Vokietijoje, prie Berlyno (…) Jie nuo 2000 metų buvo vieni iš lyderiaujančių technologijų tiekėjų (...) Pradėjo Europoje modulių gamybą, bet kai sužinojau kainą, už kiek jie pardavinėja, sunkiai įsivaizduoju, kaip jiems seksis“, – aiškino R. Karoblis.
Anot jo, vienas iš kelių, norint išlikti šiame versle, – ieškoti savo profilio, nišos, kuri didiesiems Kinijos gamintojams būtų neįdomi.
„Vienareikšmiškai reikia atrasti nišą, kurioje reikėtų greičio, kokybės, unikalių sprendimų. Mes išplėtėme spektrą: ne tik modulius gaminame, bet ir įvairų laminuotą stiklą, su visokiomis papildomomis funkcijomis. Kartu turime montavimo padalinį, kur iš esmės montuoja fasadus“, – sakė jis.
Verslininkas prisiminė vieną iš projektų Jungtiniuose Arabų Emyratuose, jam buvo skirti ketveri metai darbo, – tai didžiulė saulės elektrinė dangoraižyje.
„Visus konkursus esame laimėję ir kai atėjo laikas pasirašyti sutartį, atėjo kiniečiai, dėjo pasiūlymą, kuris yra pusė mūsų savikainos“, – dalijosi „Via Solis“ vadovas.
Anot jo, standartinio modulio gamyba dabar jau nekuria pridėtinės vertės, reikia ieškoti naujų sprendimų.
„Konkurencija arba neįmanoma, arba žiauriai sunki. Arba tai reikalauja tokių pastangų, kad gaila laiko. Geriau tą pridėtinę vertę sukurti kitaip. (…) Pridėtinė vertė yra projektavimas, nestandartiniai sprendimai. Orientuojamės į tai“, – sakė R. Karoblis.