Tokiomis mintimis, kaip išgyventi visą Europą, o sykių ir Lietuvą, užklupusią energetikos krizę dalijosi DELFI TV laidos „Iš esmės“ pašnekovai.
Tiekėjai su verslu nutraukė sutartis
Lietuvos pramonininkų konferederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius tvirtino, kad verslas jau ieško pačių įvairiausių sprendimų, kaip išgyventi šį energetinį šoką. Sprendimų yra priverstos ieškoti maždaug pusė konfederacijai priklausančių įmonių, nes produkcijos savikainoje elektros kaina sudaro daugiau nei 10 proc., o tai reiškia, kad išlaidos šioje srityje padidėjo kone 50 proc.
„Visi mes suprantame, kad tos išaugusios kainos nuguls ne vien tik energetikų kišenėse, bet ir iškastinio kuro pardavėjų sąskaitose. Deja, šita krizė yra kilusi dėl karo Ukrainoje. Dalinai kartu su Ukraina, kuri žymiai labiau kenčia, visi esame aukos – ir verslas, ir žmonės, ir visi kiti. Penktadienio duomenimis, 12 Lietuvos pramonininkų konfederacijos įmonių yra laikinai pristabdžiusios veiklą arba sustojusios. Dauguma jų yra dalinai pristabdžiusios. Jos galėtų dirbti ir pilnu pajėgumu, nes paklausa yra, čia yra gera žinia, kad Lietuvos pramonės prekės yra paklausios. Bet mes neįtelpame į tų kainų dedamąsias.
Visos įmonės, kurių sudedamojoje dalyje energetika iki krizės sudarė daugiau nei 10 proc., šiai dienai turi problemų. Tokių įmonių tarp 4000 mūsų narių yra apie 50 proc. Tie, kas turėjo 10 proc., tai jiems kaina pakilo iki 50 proc., jei jie gamintų, minusas didėtų, skola augtų, įmonė bankrutuotų, o žmones tektų atleisti. Todėl absoliučiai pritariame sprendimui laikinai pristabdyti maksimalią gamybą, bandyti „gaudyti“ pigiausią elektrą“, – kalbėjo V. Janulevičius.
Jis atmetė priekaištus, jog verslas esą nebuvo pragmatiškas ir neužsifiksavo elektros kainų.
„Tik pakartosiu, kad dalis operatorių su verslais nutraukė sutartis dėl fiksuotų elektros kainų, išmokėjo kompensacijas, kurios buvo numatytos sutartyse, tačiau tų pinigų užtenka apmokėti vieno ar dviejų mėnesių sąskaitas. Tokiu būdu dalis vartotojų buvo pasiųsti į biržą. Šiai dienai 60 proc. mūsų narių yra laisvoje rinkoje, o 40 proc. lieka su užfiksuotomis kainomis.
Darome, siūlome labai paprastus sprendinius – siūlome įmonėms pagal galimybes dirbti ne tuo režimu, pristabdyti gamybą tomis pikinėmis valandomis, kai elektros kaina pabrangta iki euro ar iki dviejų už kilovatvalandę. Tie, kas negali, deja, dirba. Tai mūsų noras yra stabilizuoti kainas“, – tvirtino V. Janulevičius.
Anot jo, konfederacija turi ir sprendimų. Ji šiuo metu ieško galimybių užsirezervuoti dalį elektros iš kitų šalių, tų, kurios turi generacijos šaltinių, nes Lietuva, deja, jų neturi.
„Deramės dėl tų sąlygų, kurios yra įmanomos. Jei suderėsime tinkamas kainas, deja, joks tiekėjas nefiksuoja trumpesniam nei 4-5 metų laikotarpiui tarp 24-28 centų už kilovatvalandę, o tai dvigubai pigiau nei šios dienos pikas. Bet yra vienas „bet“. Jei užfiksuojame tokias kainas, o jos po dvejų metų nukris, kas tikrai gali būti, tada vėl patiriame nuostolių. Todėl ir kalbamės su Vyriausybe, kad ji galėtų kompensuoti 50 proc. tų užfiksuotų kainų, jei jos nukristų. Tai būtų dešimtimis kartų pigiau nei subsidijuoti visus, apie tai esame kalbėję. Tai mūsų siūlymas greituoju laiku būtų finansinės inžinerijos priemonės, kurios pagelbėtų išniveliuoti, sumažinti riziką. Jei kainos nenukristų, tai valstybei nereikėtų prisidėti, o verslas jaustųsi išlošęs, nes užfiksuotume kainas, o tokia galimybė dar yra.
Žinoma, ilguoju periodu reikia vystyti savo generacija, kad galėtume būti pramonine šalimi, tam turime investuoti į savo generavimo šaltinius, kurie užtikrintų ilgalaikę pastovią kainų dedamąją. Stambioms įmonėms turėtų būti leista dalyvauti jūrinio vėjo projektuose, o smulkioms užsitikrinti saulės energetiką“, – akcentavo laidos pašnekovas.