„Rizikos yra didelės. Visai neseniai – ar vakar, ar užvakar – prie Vokietijos dujų vamzdynų buvo rasti padėti sprogmenys. Ką tai signalizuoja? Signalizuoja, kad diversinės grupės, Rusijos sabotažo grupės veikia aktyviai. Mes tam skiriame labai labai didelį dėmesį“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė D. Kreivys.
Energetikos ministerijos vadovas pažymėjo – dalis kritinės infrastruktūros objektų, kaip kad Klaipėdos suskystintų dujų terminalas, turi atitinkamas saugos priemones ir sistemas. Visgi, tęsė jis, objektų apsauga pirmiausiai turi rūpintis pačios įmonės.
„Galvoju, kad tam kuo toliau, tuo labiau reikės skirti vis daugiau dėmesio. Ir įmonės, pirmiausiai, yra už tai atsakingos. Ne valstybė, ne kažkas kitas, o įmonės, kurios valdo šią infrastruktūrą“, – aiškino ministras.
„Tą mes labai aiškiai deklaruojame, įmonės ruošiasi ir dirba šioje srityje. Tikiuosi, kad tas įdirbis pagelbės išvengti atsitikimų“, – pridūrė jis.
Klausiamas, ar Lietuvoje buvo fiksuota ženklų apie galimus sabotažo aktus, D. Kreivys patikino, kad bandymų paveikti kritinę infrastruktūrą nebuvo. Tačiau, anot jo, esama situacijų, kai minėtus objektus fotografuoja įtartini asmenys, į teritoriją bandoma patekti dronais.
„Sakykime taip: neaiškių asmenų fotografavimo, trynimosi aplink strateginius energetinius objektus – ypatingai su rusiškomis pavardėmis – yra buvę ir tikrai nemažai. Įsidiegus ir antidronines sistemas Klaipėdoje taip pat buvo bandymų įskristi į terminalo zoną. Tai negalima pasakyti, kad tai yra suplanuoti incidentai (...), bet tai rodo, kad mūsų sistema pradeda veikti“, – apibendrino jis.
ELTA primena, kad pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose bei kitokias sabotažo akcijas, prieš savaitę Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas įspėjo, jog Lietuvoje tokių provokacijų pavojaus lygis yra gana aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastarąsias savaites aukštesnio budrumo lygiu veikia ir šalies teisėsaugos tarnybos. NKVC vadovas pažymėjo, kad tokiomis aplinkybėmis visuomenė bei verslai raginami imtis prevencinių veiksmų dėl saugumo.
„Padegimų grėsmė, ką matome iš kaimyninių valstybių, egzistuoja ir Lietuvoje. Todėl raginame įmones ir saugos tarnybas būti labai budrias, stebėti situaciją, fiksuoti galimus įtartinus incidentus“, – pabrėžė V. Vitkauskas.
Jo teigimu, panašaus braižo incidentas įvyko ir prieš porą savaičių prekybos centre „Ikea“ – pastate kilo gaisras. Įtariama, jog tai tyčinis padegimas.
Lėšų gynybai rinkimas kitų energetikos kainų nepaveiks
Iškilus klausimui, kaip papildomas gynybos finansavimas pasinaudojant kuro akcizais paveiks energetikos resursų kainas, energetikos ministras Dainius Kreivys teigia – tai darys įtaką tik transporto sektoriui.
„Akcizus kurui yra planuojama didinti būtent transporto sektoriuje. (...) Be transporto kuro, akcizai energetikos sektoriuje nedidės. Todėl įtakos kitoms kainoms neturėtų turėti“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė D. Kreivys.
Ministras mano, kad tokios priemonės, kartu su mažėjančia elektromobilių ir jų komponentų kaina, prisidės prie perėjimo nuo automobilių su vidaus degimo varikliais prie šios alternatyvos.
„Aš manau, kad laikui bėgant žmonės vis tiek po truputį pereis prie elektromobilių. Ir 2035 m. apskritai Europoje bus draudžiama iškastinio kuro variklių ir automobilių su šiais varikliais gamyba. Todėl natūralu, kad žingsnis po žingsnio elektriniai automobiliai užims iškastinio kuro variklių automobilių rinką“, – atsakydamas į klausimą, ar šis mokestis paskatins žmones pereiti prie elektromobilių, aiškino ministras.
ELTA primena, kad Finansų ministerija siūlo papildomas lėšas gynybai surinkti pratęsiant bankų solidarumo mokestį, didinant pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakeliant akcizus ir įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių. Šios priemonės leistų jau 2025 m. į gynybos fondą surinkti 297,8 mln. eurų, o 2026 m. – 421,2 mln. eurų.
Dar metams pratęsus bankų solidarumo mokestį, jis 2025 m. atneštų 60 mln. eurų.
Akcizų didinimas apimtų alkoholį ir tabaką bei 6 centų saugumo dedamąją visam kurui.
Tarp siūlymų – ir Saugumo įnašo koncepcija, t.y. 10 proc. įnašas draudimo sutartims išskyrus gyvybės draudimą.
Statant antrąjį jūrinio vėjo parką elektros kaina galės būti indeksuojama
Balandį neįvykus antrajam jūrinio vėjo parko konkursui, energetikos ministras Dainius Kreivys neatmeta, kad atsižvelgiant į elektros kainos svyravimus rinkoje naujajame parke gaminamos elektros kaina galės būti indeksuojama vadinamuoju CFD (angl. contract for difference) principu.
„Jeigu elektros kaina pakyla aukščiau (rinkos kainos – ELTA), tai vystytojas sumoka į fondą, o jeigu žemiau – tai iš fondo jam yra primokama. Šituo atveju kai kurie vystytojai prašo, kad ta riba būtų indeksuojama atitinkamai infliacijos lygiu“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė D. Kreivys.
„Žiūrėsime, bandysime skaičiuoti, kiek (kainos indeksavimas – ELTA) gali turėti įtakos ir (elektros – ELTA) kainoms, ir įsipareigojimams. (Rinkos – ELTA) reguliuotojas skaičiuoja taip pat tą kainų lygį, tad žiūrėsime, kiek galima į tai atsižvelgti“, – akcentavo ministras.
Ministras taip pat teigė, kad pakartotinį antrąjį konkursą planuojama skelbti 2025 metų pradžioje. D. Kreivio teigimu, skelbdama šį konkursą ministerija atsižvelgs į rinkos dalyvių pastabas apie tai, kad dėl geopolitinės situacijos kai kurios konkurso sąlygos yra pernelyg griežtos.
„Planuojame, kad per artimiausius keletą mėnesių, gal net greičiau, jau turėsime tą galutinį rezultatą ir bandysime atitinkamai pakeisti konkurso sąlygas ir teisės aktus, jeigu reikia“, – pridūrė D. Kreivys.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) balandį paskelbė, kad antrasis 700 MW (megavatų) jūrinio vėjo parko Baltijos jūroje konkursas neįvyko, nes jame dalyvauti nusprendė tik vienas rinkos dalyvis –“Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis renewables“. „Ignitis renewables“ kartu su partneriu „Ocean Winds“ 2023 metais taip pat laimėjo konkursą dėl pirmojo jūrinio vėjo parko.
Iš viso Lietuva planuoja turėti du bendros 1,4 GW (gigavatų) galios jūrinio vėjo parkus.
Kaip jau sakė energetikos ministras Dainius Kreivys, antrojo jūrinio vėjo parkų konkurso sąlygos buvo patrauklesnės nei pirmojo, nes pirmąkart konkursą laimėjo didžiausią kainą pasiūlęs investuotojas, o pagal antrojo konkurso sąlygas vystytojai turėjo varžytis dėl galimos valstybės paramos dydžio.
Visgi, D. Kreivio vertinimu, investuotojų planams įtakos galėjo turėti ir geopolitinė situacija regione.
Vyriausybė trečiadienį priėmė atnaujintą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės (NENS) strategijos redakciją, kuria numatoma iki 2050 metų Lietuvai tapti klimatui neutralia bei visiškai energetiškai nepriklausoma valstybe. Strategija numato, kad Lietuva visus energijos poreikius padengs iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir taps elektros eksportuotoja. Strategijoje taip pat planuojama Lietuvai vystyti branduolinę energetiką, įrengiant naujosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius, bei vystyti žaliojo vandenilio pramonę.