Keičiantiems šildymo būdą į mažiau taršų, savivaldybė ir valstybė siūlo įvairius kompensavimo mechanizmus. Tiems, kurie nusprendžia keisti iškastinį kurą naudojančius šilumos katilus į atsinaujinančios energijos įrenginius, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kompensuoja 50 proc. išlaidų, o nepasiturintiems asmenims – net 85 proc. išlaidų. Tuo metu gyventojai, norintys prisijungti prie centralizuotų šilumos tinklų, pateikę paraišką Aplinkos projektų valdymo agentūrai, gali gauti 50 proc. dydžio kompensaciją.
Vilniaus miesto savivaldybė savo ruožtu padengia dar 15 proc. išlaidų pagal kiekvieną kompensavimo programą. Nepasiturintys vilniečiai, pereinantys prie šildymo sprendimų, kurie naudoja tik atsinaujinančius energijos išteklius, nepatirtų jokių išlaidų. Jiems kompensuojama 100 procentų. O visiems kitiems gyventojams finansavimo intensyvumas, pereinant prie atsinaujinančių energijos išteklių arba jungiantis prie centralizuoto šildymo, išaugtų iki 65 proc.
Per metus savivaldybės teikiama parama keičiant krosnis į šilumos siurblius pasinaudojo 9 gyventojai. Dalis gyventojų APVA teikiamomis kompensacijomis senų katilų keitimui į naujus, dujinių katilų keitimą į šilumos siurblius, prisijungimui prie centralizuotos šildymo sistemos.
Dar 2019 m. atliktų apklausų metu nustatyta, kad apie 560 namų Vilniuje kūrenami anglimis, apie 10 844 būstų šildymui naudoja biomasę.
Palyginti su mediena, degant angliai išsiskiria beveik 700 kartų daugiau sieros dioksido, kuris prisideda prie kvėpavimo takų ligų ir sukelia rūgštųjį lietų. Į aplinką taip pat patenka 10 kartų daugiau metalų, sukeliančių neurologinius pažeidimus ir vystymosi sutrikimus bei 2 kartus daugiau toksiško, kvėpavimo takams ir plaučių veiklai pavojingo azoto dioksido. Be to, deginama anglis išskiria 1,3 karto daugiau smogu virstančių kietųjų dalelių ir anglies dioksido, kuris sukelia šiltnamio efektą.
Šildant namus anglimis ar durpėmis, kietosios dalelės patenka į vidaus patalpas. Nesant geros vėdinimo sistemos, viduje taip pat prisikaupia kietųjų dalelių ir oro taršos koncentracija tampa dar didesnė nei lauke. Tyrimais įrodyta, kad žmonių, ypač vaikų, susirgimo kvėpavimo takų ligomis tikimybė gali kelis kartus padidėti, jei aplinkoje yra padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija.
Siekdama apsaugoti gyventojų sveikatą ir sumažinti aplinkos taršą, Vilniaus miesto savivaldybės Taryba praėjusiais 2021 metais priėmė sprendimą nuo šio birželio uždrausti mieste kūrenti anglį ar durpių briketus. Tačiau draudimas vilniečiams kūrenti anglis ir durpes atidedamas, kol nepriimti Aplinkos oro apsaugos įstatymo pakeitimai, leidžiantys savivaldybės pačioms nustatyti tokius apribojimus.