Pigi nafta „dusina“ neproporcingą Rusijos ekonomiką, ir taip nubaustą Vakarų sankcijomis, rašo žiniasklaida. Tačiau vargu ar net toks žingsnis turėtų įtakos agresyvioms Vladimiro Putino pastangoms išsaugoti savo įtaką Ukrainoje.
Saudo Arabijos „manipuliacijos“ su naftos kainomis gali paskandinti Rusijos ekonomiką, įspėja „The Business Insider“. „Rosneft“ viceprezidentas Michailas Leontjevas jau apkaltino šią šalį manipuliuojant naftos kainomis politiniais sumetimais. Tuo metu naujienų agentūra „Reuters“ paskelbė: oficialūs Saudo Arabijos asmenys kuluaruose pripažino, kad jų šalį tenkintų sumažintos kainos už naftą.
„Jeigu augimo prognozės nepasiteisins ir nafta toliau pigs, Rusijos vyriausybė gali būti priversta gėdingai atšaukti žadėtus biudžeto asignavimus ir pagilini ekonomines šalies negandas“, - rašoma straipsnyje.
Anksčiau minėto „Reuters“ pranešimo antraštė skelbia: „Saudo Arabija naftos rinkai neoficialiai skelbia: stenkitės priprasti prie mažesnių kainų“. Jame rašoma: „Toks ryškus politikos pokytis, gali būti, sumanytas tam, kad būtų pristabdyta naftos gavėjų – konkurentų ekspansija, įskaitant įmones, kurios išgauna skalūnų naftą Jungtinėse Valstijose“.
Venesuela ir kitos OPEC narės ragina mažinti gavybos apimtis, kad kainos vėl peršoktų 100 dolerių (270 Lt) už barelį ribą.
Tačiau, anot „šaltinių, informuotų apie neseniai vykusias derybas“, oficialūs Saudo Arabijos asmenys per susitikimus su investuotojais ir analitikais pareiškė, kad jų šalis per vienerius – dvejus metus susitaikys su žemesnėms negu 90 dolerių (244 Lt) už barelį kainoms, o, galbūt, pritars net 80 dolerių (217 Lt) už barelį kainai.
Pranešimo autorių teigimu, tokią Saudos Arabijos poziciją galima paaiškinti troškimu artimiausiais metais išsaugoti savo rinkos dalį. Anot šaltinių, Saudo Arabija veikiausiai tikisi, kad kritusios kainos sulaikys naujas investicijas ir gavybos apimčių augimą skalūnų telkiniuose bei giliavandeniuose šelfuose.
Leidinys taip pat cituoja viešą Kuveito naftos ministro Ali al-Omairo komentarą. Jis teigė, kad OPEC šalyse sumažintos gavybos apimtys vargu ar padėtų išsaugoti kainas, nes Rusijoje ir Jungtinėse Valstijose gavybos apimtys didėja. A. al-Omairo manymu, naftos kainos turėtų nusistovėti ties 76 – 77 doleriais (206 – 209 Lt) už barelį.
Pigi nafta yra bene didžiausia iš daugybės grėsmių, pakibusių virš Rusijos ekonomikos, tvirtina „Business Week“, patikslindamas, kad nuo birželio naftos kainos smuko 23 proc. Tai susilpnino rublį ir prakirto žiojėjančią skylę šalies biudžete. Rublis „funkcionuoja kaip naftos valiuta“, pažymėjo Chrisas Weaferis iš konsultacijų įmonės„Macro Advisory“.
Kadangi Rusija neproporcingai priklauso nuo naftos ir dujų, kainų kritimas gali lengvai pastūmėti Rusijos ekonomiką recesijos link. „Tikėtina, kad (Rusijos ekonomikos) augimas išliks teigiamas, jeigu naftos barelis kainuos daugiau kaip 92 – 93 dolerius (250 – 252 Lt), - teigė Charlesas Robertsonas iš „Renaissance Capital“. – Prie 90 dolerių kainos jos ekonomika kitąmet smuks 0,4 proc., o prie 80 dolerių – 1,7 proc.“.
„Rusijos ekonomika išgyvena tikrai sudėtingą periodą, - rašo „Les Echos“. – Priežastimi tapo ne tik krizė Ukrainoje, privertusi Vakarų šalis atkirsti stambias Rusijos bendroves nuo finansinių rinkų“. Rusijai katastrofą kelia kainų už „juodąjį auksą“ smukimas.
Auga nepasitikėjimas rubliu, iš šalies teka kapitalas: anot prognozių, šiemet jis sudarys 120 mlrd. dolerių (326 mlrd. Lt), o tai yra beprecedentinis lygis nuo 2008 metų. Nuo metų pradžios rublio vertė dolerio atžvilgiu smuko 18 proc., o infliacija išaugo 8 proc. Infliacijos didėjimas tapo „dar skausmingesnis, kai parduotuvių lentynose sumažėjo maisto produktų, kurių importą V. Putinas uždraudė mainais į Vakarų sankcijas“, rašoma straipsnyje.
Autorių nuomone, visai tikėtina, kad Rusijos Centrinis bankas padidins refinansavimo tarifus, kad indėliai rubliais taptų patrauklesni, tačiau „tai sukeltų riziką dar labiau apsunkinti privačias investicijas ir tuo pačiu augimą“, rašė autoriai.