Už įstatymų projektus, kurių priėmimas Seime porą kartų jau atidėtas, o praėjusią savaitę nepriimtas dėl kvorumo trūkumo, antradienį balsavo 79, prieš – 12, susilaikė 30. Iš viso balsavime dalyvavo 121 Seimo narys.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisomis nebuitiniams gaminantiems vartotojams, išskyrus ne pelno siekiančius juridinius asmenis, nustatomas privalomas grynojo atsiskaitymo (angl. net billing) modelis (atsiskaitymas eurais), kai už elektrą mokama tuometinė biržos kaina. Modelis, būtų taikomas ir privačioms vėjo elektrinėms.
Kiti buitiniai gaminantys vartotojai (pvz., saulės elektrinės), taip pat piliečių energetikos bendrijos, aktyvūs vartotojai ir kiti asmenys, – elektrą gaminantys ir vartojantys savo reikmėms, – grynąjį atsiskaitymą galės taikyti pasirinktinai.
Patikslinta (2024 01 09) – buitinių gaminančių vartotojų procedūra norint rinktis grynąjį atsiskaitymą:
Projekte buvo siūlymas, kad gyventojai su saulės elektrinėmis, norintys pasirinkti grynąjį atsiskaitymą, turėtų sulaukti reguliuotojo leidimo. Tačiau Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) vėliau „Delfi“ patikslino, kad jos leidimo nereikia – toks gaminantis vartotojas turėtų kreiptis į savo elektros tiekėją.
Seimo kanceliarijos išplatintame pranešime pažymima, kad priimtais pakeitimais sukuriamos naujos galimybės verslo gaminantiems vartotojams.
„Taip sudaroma galimybė verslo gaminančiam vartotojui mažinti elektros energijos vartojimo sąskaitas realizuojant savo pagamintą elektros energiją“, – rašoma pranešime.
Vis dėlto nustatyta, kad galiojančiais elektros kiekio apskaitos principais verslo gaminantys vartotojai, jau pradėję projektus iki įstatymo įsigaliojimo, galės naudotis iki 2030 metų gruodžio 31 dienos, tai yra, grynasis atsiskaitymas šiems vartotojams bus privalomai taikomas tik nuo 2031 metų sausio 1 dienos.
Tai yra, naujos reguliavimo nuostatos dėl grynojo atsiskaitymo nebus taikomos juridiniams asmenims, kurie eksploatuojamų elektrinių prijungimo prie elektros tinklų sąlygas gaus iki šio įstatymo įsigaliojimo arba kurie įsigis elektrinės dalį iš nutolusio parko, kuriam leidimas plėtoti elektros gamybos pajėgumus išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo, rašoma pranešime.
Įstatymas įsigalioja kitų metų sausio 1 dienos.
Seimo svarstytais įstatymais sprendžiami ir kiti klausimai. Norima pasiekti, kad 2030 metais energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, siektų ne mažiau kaip 55 procentus.
Priėmė sprendimą dėl antikonstituciško 2 GW apribojimo
Įstatymų pakete yra ir daug įtampos sukėlusio klausimas – 2022 metų liepą vadinamuoju „Proveržio paketu“ nustatytas 2 gigavatų (GW) ribojimas saulės parkams. Energetikos ministerija „Delfi“ yra komentavusi, kad be šio įstatymo būtų kilę sunkumų fizinių asmenų elektrinių plėtrai.
Konstitucinis Teismas šį rudenį nusprendė, kad Seimas, nenustatydamas, kaip toliau bus vykdoma asmenų, kurie jau buvo pradėję saulės elektrinių įrengimo procesą, ūkinė veikla, – nesilaikė iš Konstitucijos kylančio reikalavimo tai nustatyti įstatymu.
Konstitucinis Teismas taip pat teigė, kad Vyriausybės vasario 1 dienos nutarime nustatytas teisinis reguliavimas, – pagal kurį galima tolesnė, viršijant 2 GW, saulės šviesos energijos elektrinių plėtra, – konkuruoja su nustatytuoju įstatyme ir nėra paisoma iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, pagal kurią poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams.
„Saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia, kuriai esant saulės šviesos elektrinių prijungimas vykdomas be elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba eksploatavimo apribojimų, negali viršyti 2 GW“, – teigiama komiteto patvirtintoje formuluotėje.
Seimui buvo svarbu kuo greičiau išspręsti šį klausimą dėl 2 GW, nes KT sprendimas įsigalioja nuo kitų metų gegužės.
„Komerciniams saulės elektrinių vystytojams, kuriems taikoma 2 GW riba, leista susigrąžinti pateiktą prievolių įvykdymo užtikrinimą ir nutraukti projekto vystymą, o atsilaisvinusią galią paskirstyti likusiems subjektams, arba tęsti veiklą ir kreiptis į Tarybą dėl galimybės pratęsti leidimą plėtrai laikotarpiui nuo leidimo išdavimo iki šio įstatymo įsigaliojimo“, – nurodo Seimo kanceliarija.
Tačiau verslui valdančiųjų siūlymas perkelti į įstatymą nutarimo nuostatas neatrodo pakankamas.
„Vystytojų teigimu, dabartinis Energetikos ministerijos pasiūlymas niekaip nesprendžia dar iki 2 GW įrengtosios galios apribojimo pradėtų projektų likimo“, – išplatintame pranešime teigia britų kapitalo bendrovė „Aura Power“.
„Aura Power developments“ numačiusi 375 MW projektą, kurio beveik 280 megavatų galiai būtų taikomas ribojimas.
Pernai liepą skelbta, kad investicijos sieks 300 mln. eurų. Bendrovės partnerės Lietuvoje „Rene Group“ vadovas Aistis Radavičius anksčiau teigė „Delfi“, jog KT sprendimas yra teisingas.
„Seimui pateikti įstatymo pakeitimai, vystytojų teigimu, problemą tik gilina: nekonkrečias gamybos ribojimų taisykles iš Vyriausybės nutarimo tiesiog norima perkelti į įstatymą. Taip pat, pateiktuose pasiūlymuose visiškai nekalbama apie dar iki 2 GW apribojimo paskelbimo pradėtų saulės parkų projektų reglamentavimą, teisėtus vystytojų lūkesčius ar, juo labiau, pačios 2 GW ribos atšaukimą“, – pranešime kalba A. Radavičius.
Minėtą parką Dūkšte projektuojančios „Aura Power“ plėtros vadovas Lietuvoje A. Radavičius sako, kad dabartinis ministerijos siūlymas sklaido po KT sprendimo atsiradusį optimizmą.